Atskleis Žardės piliakalnio slėpinius: unikali proga gyvai sužinoti apie Klaipėdos miesto priešistorę

Šį šeštadienį, spalio 14 d., 13 val. ant pietiniame uostamiesčio paribyje esančio Žardės piliakalnio vyks dviejų valandų trukmės nemokamas renginys, dedikuotas pirmajam rašytiniam Žardės pilies paminėjimui 1253 m. Taigi, lygiai prieš 770 metų.

Renginyje bus galima iš pirmų lūpų išgirsti apie milžiniško, keliolika hektarų užimančio Žardės-Bandužių archeologinio komplekso tyrimus bei sužinoti, kuo šios pilies gyventojų istorija išsiskiria iš kitų kuršiškų paminklų.

Net dešimt metų minėtą archeologinį kompleksą tyrinėjęs MLIM direktorius, archeologas dr. Jonas Genys papasakos, jo žodžiais, tiesiog fantastišką tyrinėjimų ir atradimų istoriją: kaip iš iki tol mažai kam žinomo piliakalnio jis virto net keliolikos hektarų dydžio europinės svarbos gyvenviečių kompleksu.

„Esame apskaičiavę, kad vien I-XIII a. gyvenvietės aplink Žardės piliakalnį užėmė apie 12 ha plotą, tačiau greta jų šimtmečius veikė dar ir metalurgijos centras. Įdomu tai, kad viduramžiais čia būta ne vien 1253 m. Pietų Kuršo dalybų akte paminėtos Žardės pilies: iš viso viena šalia kitos stovėjo net trys pilys.

Jas skyrė apie 500 metrų atstumas. Iki mūsų dienų išliko tik Žardės ir Laistų piliakalniai, o Gibišių nukastas sovietmečiu. Įvertinus viso tripolio teritoriją ji dar labiau išaugtų, gal net iki 4 kv. kilometrų. Tai - jau išties vienas didžiausių archeologinių kompleksų Lietuvoje“, - „Vakarų ekspresui“ sakė MLIM vadovas.

Anot jo, ištirti kultūriniai sluoksniai rodo, kad čia gyventa daugiau nei tūkstantį metų, ir šioje vietoje būta reikšmingo prekybos ir amatų centro su multikultūriniais bruožais.

„Kalbame apie svarbų vikingų laikų, VIII-XI a. prekybos ir amatų centrą viso Pietryčių Baltijos jūros regiono kontekste. Žardė stovėjo vienoje gretoje su tokiais plačiai žinomais, reikšmingais vikingų prekybos centrais, kaip Viskiautai-Kaupas Sembos pusiasalyje, Truso - Lenkijoje, Hedeby - Vokietijoje, Gruobinė - Latvijoje ir kt.“, - teigė mokslininkas.

Susitikimo Žardės piliakalnyje metu sužinosite apie vikingų kultūrą menančius namus, gatves, gyvenviečių planavimą, čia gyvenusių žmonių maistą, buvusio uosto įtvirtinimo pėdsakus ir kitas įdomybes.

Renginio metu kuršių rekonstruktorius, kraštotyrininkas ir „Vakarų ekspreso“ žurnalistas Denisas Nikitenka skaitys lauko paskaitą apie tai, kuo kuršių laikais garsėjo Žardės pilies apylinkės. Tai - didžiausias žinomas Lietuvos teritorijoje ankstyvųjų viduramžių metalurgijos centras.

„Žmonės nė neįsivaizduoja, kokia priešistorės skrynia guli po žeme kitapus Jūrininkų prospekto... Papasakosiu, kaip prieš 1000 metų buvo lydoma geležis, kokiu būdu kuršiai pasigamindavo medžio anglį ir kaip gimė iki šiol gajus prietaras, kad rasta pasaga neša laimę. Kodėl kuršių pilys buvo statomos jas sutvirtinant medinėmis, o ne geležinėmis vinimis?“ - intrigavo kraštotyrininkas, kuris ant Žardės piliakalnio žadėjo pasirodyti su rekonstruota X-XI a. kuršio apranga.

Pasidomėjus, iš kur semtasi žinių apie archajišką geležies lydymą, paaiškėjo, kad klaipėdietis jau turi nemažai patirties: keletą metų dalyvavo archeologiniuose tyrimuose pačiame Žardės metalurgijos centre, o pastaruosius trejus metus vedė senovės metalurgijai dedikuotą renginį prie kuršių Daubarių piliakalnio, kuomet gyvai yra atliekamas eksperimentas lydant geležį senoviniu būdu.

„Ši patirtis, ko gero, buvo viena naudingiausių, nes geležies lydymas - nepaprastai įdomus ir sudėtingas procesas. Eksperimentų metu buvo galima sužinoti, kaip viskas vyksta, darytos klaidos, jos taisytos, naudota skirtingos kilmės balų rūda ir t.t. Na, o Žardės piliakalnyje susirinkusiems žmonėms bus demonstruojami ir tikri radiniai iš paties Smeltalės žemupyje buvusio metalurgijos centro, įvairios iš geležies pagamintų kuršiškų buities įrankių ir ginklų rekonstrukcijos“, - sakė D. Nikitenka.

Renginio organizatoriai išdavė, jog šeštadienį ant Žardės piliakalnio bus galima savo rankose palaikyti nedidele sensacija tapusį, šiemet pagal Bandužių kapinyno medžiagą atkurtą įstabų, ornamentais inkrustuotą XIII a. kalaviją.