Vladas Karatajus gimė 1925 m. Vilkaviškyje. 1946-1952 m. studijavo Lietuvos Valstybiniame dailės institute (Vilniaus Dailės akademija). 1952-1992 m. jame dėstė tapybą ir kompoziciją. 1965 m. suteiktas docento vardas. 1968-1979 m. VDI tapybos katedros vedėjas. 1972 m. - nusipelnęs meno veikėjas. 1975 m. suteiktas profesoriaus vardas. 1976 - valstybinės premijos laureatas. 1985 suteiktas liaudies dailininko vardas.
Vlado Karatajaus kūrybai būdinga lyrizmas, raiškūs psichologiniai charakteriai, tvirta kompozicija, apibendrintos formos, sodrių, kontrastingų spalvų koloritas, ekspresyvus platus potėpis. Autorius anksti atrado „savo” žanrą - portretą, įžvelgęs jame plačias tikrovės pažinimo galimybes. Jis visada gerbė žmogų, natūrą, tačiau jam teko daug dirbti, kad išvengtų buitiško portreto iliustratyvumo, dogmatinių portreto nuostatų. (...)
Daug dailininkas tapė ir peizažų. Ankstyvieji - lyriški, minkštos tapysenos, kai kurie jų etiudiški. „Aš pataikauju gamtai, - prisipažįsta dailininkas, - nes joje dirbu, meškerioju, keliauju. Dirbu net žiemą. Aš nesiekiu ypatingų efektų. Randu grožį kasdienybėje ir gamtoje, jei ji, žinoma, žmogaus nesuniokota”.
Dailininkas surengė arti 100 grupinių ir personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Jo darbai įvertinti daugeliu premijų ir apdovanojimų. Menininko kūrinių įsigiję Lietuvos ir užsienio muziejai, privatūs kolekcininkai. Apie Vlado Karatajaus kūrybą ne kartą rašyta periodinėje spaudoje. Jo kūriniai reprodukuoti daugelyje meno albumų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą