Björn Drenkwitz personalinė paroda „Nematerialus turinys / Immaterial Production“.

Jis uostamiestyje pristatys savo personalinę parodą, kurioje bus apžvelgiami pastaraisiais metais sukurti menininko darbai. Parodą bus galima išvysti iki  2023 m. rugsėjo 17 d.

ŠIUOLAIKINIO VIZUALIOJO MENO VIRTUOZAS IŠ VOKIETIJOS

B. Drenkwitz (1978 m.) kūryba įkvėpta devintojo dešimtmečio estetikos, persismelkusios tuo metu sparčiai augusio pasaulinio kapitalizmo poveikio: politinių perversmų, turtinės nelygybės, pasaulinės žiniasklaidos ir alternatyvios muzikos bei mados, įskaitant elektroninę popmuziką ir hiphopą.

Devintasis dešimtmetis buvo ir Afrikos bado era, Šaltojo karo įkarštis, o kartu ir jo pabaiga, kurią žymėjo Berlyno sienos griūtis.

Įtakingi to laikotarpio meno judėjimai, ko gero, darę poveikį ir B. Drenkwitz asmeniniam braižui – „Neo-geo“, „The Pictures Generation“ ir tarptautinė neoekspresionizmo tendencija, pasireiškusi Vokietijoje, JAV, Italijoje (kurioje ji buvo žinoma „Transavanguardia“ vardu). 2

011 m. vaizdo menininkas B. Drenkwitz gavo vieną prestižiškiausių meno apdovanojimų savo šalyje, t. y. Emy Roeder prizą.

IŠGYVENTI LAIKĄ

B. Drenkwitz daug metų dirba vaizdo performanso bei vaizdo portretų srityje. Jis studijavo medijų meną prestižinėje dailės mokykloje Maince („Mainco Kunsthochschule“) pas prof. Dieter Kiessling ir Kelno medijų meno akademijoje („Kunsthochschule für Medien Kelne“) pas prof. Mischa Kuball.

Ilgainiui jo meninis medijų meno ir fotografijos suvokimas išsikristalizavo iki tokio lygmens, kad dabar jis naująsias medijų formas traktuoja, kaip savarankišką „skulptūrinį elementą“, o tai leidžia jas integruoti į „ekspansyvias instaliacijas“.

Menininko kūrybos ašis – laiko tema, laiko sąvoka ir vaizdo perdavimo poveikis žiūrovo suvokimui.

Jo vaizdiniuose kūriniuose („video“) yra išgyvenamas laiko bėgimas, akimirkos trukmė ar, priešingais, akimirkos ramybė bei susikaupimas.