Jaučiu atsakomybę ne tik prieš susirinkusius ekskursijos dalyvius, bet ir prieš tuos, apie kuriuos pasakoju. Mūsų krašto autochtonus: vakarų baltus ir kuršius.
O vakarykštė kelionė buvo neįtikėtinai intensyvi ir smagi: pažinti kuršių bei jį pirmtakų kultūrą, istoriją atvyko beveik 50 žmonių.
Aš savo ruožtu paruošiau ne vieną staigmeną, naują edukacinį, metodinį instrumentą idant žinios būtų įsisavintos geriau. Išliktų gyvas, gilesnis įspūdis.
Viena idėja gimė naktį, ruošiantis ekskursijai, nors Ėgliškių-Andulių archeologiniame komplekse viešai edukacines programas esu vedęs jau ne kartą.
Bet norisi šviežumo.
Eskursijos dalyviai patys skaitė istorinius tekstus, kronikų, skandinavų sagų ištraukas apie Kretingos pilį, kuršius.
Kai kurie tekstai buvo specialiai atspausdinti orginalo kalbomis: XIV a. vokiečių žemaičių ir senąja norvegų. Kai kas grįžo sutinusiais liežuviais...
Daug nerašysiu. Lai nuotraukos kalba pačios už save.
Aplankėme I tūkstantmetį prieš mūsų erą menantį Ėgliškių pilkapyną su unikaliu atidengtu kapo dugnu.
Pagrindinis dėmesys – Kretingos kuršiams, tad daugiausiai laiko praleidome vikingų laikais, IX a. įkurtame Andulių piliakalnyje.
Jame vyko rekonstrukcijų (atkurtų įkapių) demonstracijos: X-XI a. gyvenusio kuršių kario, palaidoto šalia piliakalnio, ir XI-XII a. kuršių moters, kurios palaikai ilsisi ten pat.
Ko gero, savičiausios būna tos akimirkos, kurios pralekia po ekskursijos... Žmonės neišeina iškart, nors tris valandas klausėsi daugybės archeologinių, istorinių pasakojimų.
Vietiniai, kretingiškiai prisipažįsta pirmą kartą sužinoję apie vardą miestui davusios vietovės reikšmę, didingumą.
Juk Kretingos pilis buvo 1263 m. įvykusio kuršių sukilimo forpostas, čia vyko kautynės, pergale ir ją lydėjusia tragedija virtę istoriniai įvykiai.
Tačiau svarbiausia, jog žmonės dar giliau suvokia ir įsisąmonina, kaip gyvybiškai svarbu pažinti savo senąją, baltiškąją kultūrą.
Prisiliesti prie jos. Prie savo šaknų.
Dar labiau didžiuotis kilme, gyvenamąja vieta ir skleisti žinią kitiems.
Rekonstrukcijos keičia požiūrį, laužo per dešimtmečius įsikerojusius stereotipus apie mūsų protėvius. Ji iš praeities ūko išnyra spindintys, gražūs, prabangūs, sumanūs, ir pats archeologinis paminklas keičia savo veidą iš nebylaus į gyvą paminklą su savo vietos dvasia.
Ačiū, bičiuliai, už bendrystę! Edukaciniai žygiai Kretingos piliavietėje tapo jau tradiciniais, tad, tikiuosi, susimatysime ir kitais metais. Per birželį vysktančią Kretingos miesto šventę.
🔹 Nemokamą ekskursiją dovanojo Kretingos rajono savivaldybė.

Rašyti komentarą