Diskusijos apie klaipėdietišką tapatybę: nuo „Sex Pistols“ ir pankų maišto iki reformacijos įtakų
Jų fokuse – klaipėdietišką tapatybę nulėmę ir vis dar formuojantys elementai – istorija, kultūra ar iš svetur ateinančios įtakos bei gyvensenos tendencijos.
Pokalbio formatas neakademinėje „Herkaus Kanto“ aplinkoje sėkmingai buvo išbandytas praėjusiais metais.
Tuokart su Klaipėdos kultūrininkais ir bendruomene aptartas daug kam nelengvai įkandamas Immanuelio Kanto intelektinis palikimas: balandį surengtos dvi diskusijos, skirtos mąstytojo 300 metų gimimo sukakčiai.
Diskusiją „Immanuelis Kantas išeina į žmones“ ir pokalbį „Kantas, Klaipėda ir Lietuva“ 2024 m. balandį gyvai aplankė keli šimtai žmonių, o renginių įrašai internete vėliau peržiūrėti per 3 tūkst. kartų.
Žinia apie renginius sklido plačiau per socialinius tinklus, televizijos ir radijo pasakojimus, organizatoriai sulaukė daug pozityvių atsiliepimų apie iniciatyvą.
Tai tapo akstinu ir šiemet burtis pokalbiams, diskutuoti, keistis nuomonėmis apie Klaipėdos ir klaipėdiečio tapatybę.
Šiemetis renginių ciklas pavadintas „Klaipėdietiškos tapatybės trajektorijos: pokalbiai apie miestą, jo istoriją ir kultūrą“. Kaip sako šio projekto vadovė, KU mokslo darbuotoja, archeologė dr. Raimonda Nabažaitė, žmogus, save siejantis su miesto vardu ir save vadinantis klaipėdiečiu, turi gebėti apsibrėžti savo identiteto sluoksnius istoriniu, kultūriniu ir šiuolaikiniu aspektais.
Kitaip jis tik tiesiog gyventojas be aiškaus vidinio turinio. „Vadintis klaipėdiečiu įpareigoja apmąstyti svarbiausius dalykus, kaip mes apibrėžiame savo miestą ir jo tapatumo ženklus, kartu apgalvoti, kaip mes elgiamės jį kurdami ar vartodami.
Toks mūsų diskusijų ir susitikimų tikslas“,– iniciatyvos idėją pristato dr. R. Nabažaitė.
Renginių ciklas startuos balandžio 3-iąją. KU mokslininkai dr. Aldis Gedutis ir dr. Liutauras Kraniauskas tądien kedens muzikos įtaką visuomenės raidai.
Filosofo ir sociologo įkvėpimu pokalbiui su bendruomene tapo legendinė britų pankroko grupė „Sex Pistols“. Panašu, kad net storiausios socializmo sienos „neapsaugojo“ Rytų bloko nuo maišto idėjos.
Pankroko užkratas pasiekė ir Klaipėdą, palikdamas čia savo pėdsaką. Koks jis ir kokią įtaką turėjo, bandys atskleisti pokalbio dalyviai.
Balandžio 17–osios renginys „Herkaus Kanto” erdvėje bus skirtas istorijai: KU istorikas dr. Vasilijus Safronovas ir žurnalistė Agnė Bukartaitė bandys iššifruoti 1525–ųjų įvykių reikšmę Klaipėdai, Prūsijai, lietuvių kultūrai bei šiandienai.
„Su kolegomis ilgokai mąstėme, kokios temos galėtų būti gvildenamos šiemet, kaip tiksliai ir kada šie renginiai vyks. Sugalvojome šešis renginius, kurie visi aktualūs Klaipėdai, skirti savirefleksijai apie tai, kiek (ar) pažįstame šį miestą, jame gyvenančius žmones, ar dar turime šiame mieste kažkokių kūrybinių ambicijų, ar tiesiog „čilinam prie jūros“?
Pirmas renginys skirtas ne visiems matomoms subkultūroms. Mano asmeninis indėlis bus antrame renginyje – pokalbyje apie tai, kaip prūsiškoji reformacija prieš 500 metų pakeitė Klaipėdos ir viso regiono istoriją“,– pasakoja vienas iš renginių ciklo sumanytojų, KU istorikas dr. Vasilijus Safronovas. Dar keturios temos su bendruomene, kuriai rūpi miesto tapatybės problematika, bus išgvildentos jau rudenį.
Beje, balandžio 3 ir 17 dienomis „Herkaus Kanto” erdvėje vyksiantys pokalbiai bus transliuojami internetu KU „Facebook“ paskyroje.
Renginių ciklas
„Klaipėdietiškos tapatybės trajektorijos: pokalbiai apie miestą, jo istoriją ir kultūrą“
I renginys „Pankrokas, suvaldytas maištas ir jo atgarsiai (po)sovietinėje Klaipėdoje“
Šiemet sukanka 50 metų nuo legendinės britų grupės „Sex Pistols“ susikūrimo. Grupės, paviliojusios alternatyvaus, nepritapusio jaunimo vaizduotę ir protus, pakeitusios požiūrį į muziką ir madą, perėjusios visas įmanomas viešo įvaizdžio transformacijas – nuo nekenčiamų padugnių iki nacionalinio paveldo.
„Sex Pistols“ sukelti raibuliai pro geležinę uždangą prasiskverbė ir į Sovietų Sąjungą – gaivališkos muzikos, anarchistinių šūkių ir žiogelių pavidalu, sukeldami galvos skausmą vietos cenzoriams ir jėgos struktūroms.
Todėl 50-mečio sukaktis yra tinkama proga aptarti ne tik „Sex Pistols“ įkvėptą maištą, jo kultūrinį bei ideologinį poveikį, bet ir šio poveikio socialinės kontrolės būdus, ilgainiui padėjusius inkorporuoti anarchišką pankų dvasią į socialiai priimtinos populiariosios kultūros glėbį.
Pirmajame ciklo renginyje KU mokslininkai dr. Aldis Gedutis ir dr. Liutauras Kraniauskas aptars šiuos kontekstus ir jų klaipėdietiškuosius aspektus, keldami klausimus apie Klaipėdos subkultūras pasaulio alternatyviosios kultūros kontekste: kodėl vėlyvuoju sovietmečiu KGB rūpėjo vietinis pankrokas, koks yra klaipėdietiškojo panko palikimas ir pagaliau – kur dingo Klaipėdos pankai?
Laikas: 2025 m. balandžio 3 d., ketvirtadienis, 19.00 val.
Vieta: renginių erdvė „Herkus Kantas“ (Naujoji Uosto g. 3, įėjimas nuo Danės g., prie senosios perkėlos)
II renginys „Liuteris, Albrechtas ir kiti: ką reiškia 1525-ieji Klaipėdos istorijai?“
2025-ieji – Simono Dacho metai – Klaipėdoje kartu yra proga prisiminti epochinės reikšmės įvykį, kurio pasekmes liudyti Dachas, didysis baroko epochos poetas iš Klaipėdos, vis dar turėjo galimybę.
Prieš penkis šimtus metų, 1525 m. balandžio 8 d., Krokuvoje buvo sudaryta sutartis, pagal kurią Lietuvos vakarinėje pašonėje nebeliko kelis šimtus metus grėsmę jai kėlusio Vokiečių ordino.
Krokuvos sutartis mažiausiai šimtui metų šioje Europoje dalyje sukūrė naują geopolitinę situaciją, kurios vaisiais naudojosi ir Klaipėda. Kartu ši sutartis buvo didesnio sumanymo įvesti Prūsijoje Martino Lutherio mokymą dalis, o Reformacijos pergalė šiame regione mažiausiai keturiems šimtmečiams paženklino išskirtinę Klaipėdos ir viso Prūsijos regiono raidą.
Antrajame ciklo renginyje apie 1525-ųjų įvykių reikšmę Klaipėdai, Prūsijai, lietuvių kultūrai ir didesniam regionui žurnalistė Agnė Bukartaitė kalbins istoriką dr. Vasilijų Safronovą (Klaipėdos universitetas).
Laikas: 2025 m. balandžio 17 d., ketvirtadienis, 19.00 val.
Vieta: renginių erdvė „Herkus Kantas“ (Naujoji Uosto g. 3, įėjimas nuo Danės g., prie senosios perkėlos)
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą