Meistriškai įvairiomis meno kūrinių citatomis savo spektakliuose manipuliuojantis režisierius D. Krymovas susirinkusiems į spaudos konferenciją atskleidė tik vieną mažą būsimo „Requiem“ spektaklio dėlionę.
Pilną jo vaizdą žiūrovai pamatys jau šį savaitgalį Klaipėdos dramos teatre.
Spektaklio premjera gegužės 11, 12 ir 15 dienomis.
Po spektaklio ištraukos su žurnalistais kalbėjęs režisierius minėjo, jog šiame spektaklyje jam buvo svarbu poetiškai papasakoti apie sunkią ir sudėtingą būseną, „Requiem“ jam yra apgailestavimo ir atsisveikinimo mišinys.
„Spektaklį sudaro formaliai nesusijusios scenos, bet visos jos apie vieną ir tą patį. Aš išgyvenu kažkokį kolosalų praradimą – šalies, kultūros, žmonių, tikėjimo, vilties. Ir poetine forma norėjau apie tai papasakoti“, – kalbėjo D. Krymovas.
Pasak jo, viskas, ką žiūrovai matys, yra apie šiandien, apie dabartinį pasaulio būvį – kalbėti apie kažką kitą būtų neteisinga.
Prieš V. Putino vykdomą agresiją pasisakantis menininkas neslepia, kad šiuo metu Rusijoje kūrėjai kalbėti atvirai tiesiog negali, tad teatrų scenose melas.
„Nesvarbu kokį spektaklį statyčiau, visi jie būtų apie tai, kas vyksta šiandien. Aš kitaip negaliu. Apie ką daugiau dabar kalbėti?“ – minėjo režisierius. Šį savo spektaklį režisierius dedikuoja šiais metais mirusiam Rimui Tuminui.
Spektaklyje Tardytoją vaidinantis aktorius Darius Meškauskas papildė D. Krymovą pridurdamas, kad „Requiem“ pasirinkta tema plėtojama pasitelkus vaikus ir jų įkūnijamą pirminį tyrumą, nekaltybę.
„Labai gerai pasirinkta vaikų tema. Jie yra kaip lakmuso popierėlis. Ką mes darysime su vaikais? Pagrindinis klausimas – kas toliau? Vaikai į viską atsako – ar mes išprotėję, ar ne.
Tai yra kriterijus, vertybė, ateitis“, – samprotavo aktorius. Spaudos konferencijos metu rodytoje ištraukoje Hamletas Ofelijai šaukia, kad negalima gimdyti vaikų, negalima, nes viskas užteršta, nuodinga.
Vienas iš spektaklyje išsikristalizuojančių klausimų, kaip dera prigimtinis žmogaus tyrumas su nuo pat gimimo jį pasitinkančiu pasaulio žiaurumu.
„Requiem“ režisierius yra apibūdinęs, kaip pasakojimą be aiškaus siužeto, suvertą iš paskirų, tarpusavyje tarsi nesusijusių, bet vienos temos vienijamų karoliukų.
Žiūrovai matys epizodą, įkvėptą H. Murakami romano, matys ir jau minėją Šekspyro epizodą bei kitus. Kiekvienas segmentas turės savo specifinę raišką.
Karjerą kaip dailininkas pradėjęs ir pirmiausia išgarsėjęs kaip talentingas scenografas, D. Krymovas tarptautinėje erdvėje atpažįstamas kaip vizualių, nuostabą keliančių scenos kūrinių meistras.
Kuriant „Requiem“ taip pat netrūko sudėtingų techninių iššūkių, kurie turėjo būti perlipti kuriant nuostabą keliančias scenas, netrūks daugybės vizualių detalių ir stambių objektų scenoje.
Scenografijos ir kostiumų dailininkė Renata Valčik tikino, kad jos darbas šio spektaklio kūrimo procese buvo padėti įgyvendinti režisieriaus turimas idėjas ir viziją, „bendraudama su juo labai daug ko mokausi – kitokios autoriaus kalbos, vizijos. Man tai labai naudinga patirtis. Techniniai iššūkiai tikrai dideli“.
Scenografė minėjo, jog tokio spektaklio sukūrimas įmanomas ir dėl paties teatro pozicijos, pasiruošimo įveikti nemenkus procese atsirandančius reikalavimus, „džiaugsmas, kad teatras sugeba prisiimti šiuos iššūkius. Džiugu ir dėl aktorių“.
Anot R. Valčik, imponuoja, kad šalia kūrybinės savo darbo pusės jie drąsiai imasi užduočių, išbandančių jų kūno galimybes.
Aktorė Digna Kulionytė ruošdamasi Ofelijos vaidmeniui lankė individualias nardymo pamokas, jos instruktorius lankėsi ir teatre, „esu dėkinga už šią galimybę, už tai, kad galėjau prisijaukinti vandenį.
Supratau, ką reiškia, kai būdama jau suaugusi, galiu išmokti kažko visiškai naujo – tai teikia tiek laimės ir džiaugsmo“.
„Requiem“ vaidina beveik visi tie patys aktoriai, vaidinę ir pirmajame režisieriaus spektaklyje Klaipėdos dramos teatre „Fragmentas“.
Vaidmuo pastarajame aktorei Samantai Pinaitytei šiais metais atnešė „Auksinį scenos kryžių“. Kalbėdama apie kūrybinį „Requiem“ procesą, ji akcentavo tylos reikšmingumą.
„Ji lygiai tokia pat svarbi kaip ir garsas. Su šia mintimi keliauju per visą procesą“, – sakė mistišką ir traumuojančią patirtį išgyvenančią Mokytoją vaidinanti S. Pinaitytė.
Tuo tarpu Parašiutininko vaidmenį atliekantis aktorius Karolis Maiskis taikliai apibūdino, kad D. Krymovas dirba su stichijomis, „Fragmente“ pažabojome žemę ir ugnį, o dabar ėmėmės vandens ir oro“.
Tokiu būdu aktorius mįslingai užsiminė ir apie jam pačiam tekusią užduotį, kurią atliekant ir jam reikėjo įgyti specifinių įgūdžių.
Režisierius, teksto autorius Dmitry Krymov, prodiuserė Inna Krymova, šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas, scenografė, kostiumų dailininkė Renata Valčik, scenografės padėjėja Daiva Dašenkovienė, choreografė Anna Abalikhina, garso režisierius, kompozitorius Edvinas Vasiljevas, dramaturgijos asistentė Virginija Rimkaitė, vertėjas ir režisieriaus asistentas Artūras Lepiochinas.
Vaidina: Darius Meškauskas, Samanta Pinaitytė, Karolis Maiskis, Digna Kulionytė, Sigutė Gaudušytė, Toma Gailiutė, Jonas Baranauskas, Artūras Lepiochinas, Elzė Jankūnaitė / Barbora Jokubauskaitė.
Scenoje dirba: Vitalij Morozov, Mindaugas Matevičius, Romas Stonys, Audrius Jankauskas, Linas Bagdonas, Rokas Tomaševičius, Darius Matevičius, Paulius Aleknavičius, Voldemaras Piepolis, Rytis Veverskis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą