Filmo „Pūga prie Mėmelio“ peržiūra

Istorinio filmo vaizdai, įvykiai, herojai atkurti remiantis istoriko prof. Alfonso Eidinto to paties pavadinimo knyga.

Patys kūrėjai jį įvardija įdomiausia istorijos pamoka apie didžiulę reikšmę mūsų valstybės nepriklausomybei, ekonomikai ir politikai turėjusį įvykį - Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, kurio 100-ąsias metines minime šiemet.

Filmo trukmė - 60 minučių, transliuojama lietuvių kalba (be subtitrų), filmo režisierius Andrius Lygnugaris.

Prieš filmo peržiūrą savo mintimis apie Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos svarbą pasidalins Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė, kurios komentarai skamba ir kino juostoje.

Konferencijų salėje lankytojai taip pat turės progos apžiūrėti Klaipėdos istorikų parodą „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“, kurioje ne tik išsamiai ir objektyviai pristatomi 1923 m. įvykiai, įvertinamos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos aplinkybės pateikiamas ir platesnis istorinis, kultūrinis kontekstas.

Istorinis vizualinis pasakojimas sudaro galimybę retrospektyviai pažvelgti į Mažosios Lietuvos regioną, XIX a. antrojoje pusėje - XX a. pradžioje gimusius kultūrinius kontaktus, Didžiojo karo iššūkius, Klaipėdos krašto padėtį 1919-1922 metais, atkuria 1923-iųjų įvykius bei papasakoja apie asmenybes, nulėmusias krašto ateitį.

Parodoje naudojama ne vieną dešimtmetį įvairiuose Lietuvos ir Prancūzijos archyvuose, muziejuose, bibliotekose, privačiuose rinkiniuose kaupta dokumentinė, kartografinė, ikonografinė medžiaga.

Dalis jos mažai žinoma ar pristatoma visuomenei pirmą kartą.

Tekstinę, vaizdinę informaciją papildo išskirtiniai autentiški eksponatai: reliktai iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Ypatingosios rinktinės karininkų 1923 m. sausio įvykių metu naudotas žemėlapis, J. Budrio asmeninis pistoletas bei 1937 m. užrašyti atsiminimai, unikalios nuotraukos iš prof. D. Kauno rinkinio ir kt.

Filmo anonsas

Prieš šimtmetį Klaipėdos krašte šeimininkavusi Prancūzija ruošiasi skelbti jį savarankiška valstybe. Ją 15 metų kontroliuotų svetimi - Tautų Sąjunga. Tai būtų pražūtis Lietuvai, likusiai be Vilniaus ir jo krašto. Ant kortos - Lietuvos ateitis ir būtinybė turėti atvirą langą į pasaulį - Klaipėdos jūrų uostą. Tuometis ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas inicijuoja įspūdingiausią slaptą karinę operaciją Lietuvos istorijoje - civiliais perrengti Ypatingos paskirties rinktinės vyrai inscenizuoja vietos gyventojų sukilimą ir perversmą.