Grįžta Liuteroniškos kultūros dienos: 20 renginių per 5 mėnesius
Prasminga tradicija tampantis renginys
Praėjusių metų rudenį pirmą kartą Klaipėdos krašte įvyko Liuteroniškos kultūros dienos. Renginiai pernai vyko Klaipėdoje, Kintuose, Karklėje ir Kretingalėje, Šilutėje ir Žukuose.
Tris dienas vykusiuose renginiuose Liuteroniškos kultūros dienų dalyviai galėjo dalyvauti įvairiuose koncertuose, diskusijose, paskaitose ir kituose renginiuose, kurie suteikė galimybę arčiau prisiliesti prie liuteroniškos kultūros paveldo, geriau suvokti šios kultūros įtaką Klaipėdos krašto bei visos Lietuvos kultūrinei ir socialinei raidai.
Kaip teigia vienas iš Liuteroniškos kultūros dienų organizatorių Darius Edvardas Anužis, praėjusių metų renginiai parodė, kad Klaipėdos krašto žmonėms yra artima ir įdomi liuteroniška kultūra bei jos lietuviškasis paveldas.
Todėl šiemet šio renginio programą nuspręsta gerokai išplėsti – šių metų renginiai išsidėstė net per 5 mėnesius: vyks nuo gegužės iki rugsėjo vidurio.
Startuos išskirtiniu koncertu ir paramos akcija
Šiemet Liuteroniškos kultūros dienų renginiai Klaipėdos krašte oficialiai startuos gegužės 17 dieną. Programa prasidės koncertu Klaipėdoje, kurį kartu su Klaipėdos krašto vienuoliais pranciškonais organizuoja ir liuteronų bendruomenė.
Klaipėdos Atgimimo aikštėje gegužės 17 d. nuo 18 val. vyksiantis koncertas bus skirtas istorinės Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvai paremti.
Koncerte pasirodys įvairios krikščioniškos muzikos grupės iš Klaipėdos, Šilutės ir Tauragės. Renginio metu kalbės Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, Šv. Pranciškaus „Vilties miesto“ kūrėjas brolis pranciškonas Sigitas Benediktas Jurčys ir Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos kunigas Reincholdas Moras. Koncertą ves brolis Astijus Kungys ir „Meno artelės“ vadovė Laura Šakurskytė – Žilinskienė.
Renginio metu svečiai turės galimybę įsigyti simbolines plytas, už kurias surinktos lėšos bus skirtos Šv. Jono bažnyčios atstatymui, kurią 1945 m. nugriovė sovietai.
„Šv. Jono bažnyčia liudys gyvenimą. Ne griovėjai ir ne mirtis taria paskutinį žodį, bet Viešpats – gyvybės davėjas ir mirties nugalėtojas. Atstatyta šventovė kreips žmonių žvilgsnius į dangų, suteiks vilties ir jėgų gyventi“, – sako liuteronų vyskupas M. Sabutis.
20 skirtingų renginių per 5 mėnesius
Šiemetinių Liuteroniškos kultūros dienų renginiai vyks Klaipėdoje, Rusnėje, Batakiuose, Kretingalėje, Kintuose, Būtingėje, Tauragėje. Keletas vis dar planuojamų renginių rudenį į tvarkaraštį bus įtraukti vėliau.
Liuteroniškos kultūros dienos šiemet Klaipėdos krašte išsiskirs ir itin plačia muzikine programa. Vienas ryškiausių renginio koncertų vyks birželio 6 d. Rusnėje, kuriame pasirodys Klaipėdos kamerinis orkestras ir italų klavesino žvaigždė Claudio Astronio.
Šiame koncerte bus atliekamos vieno garsiausių liuteronų kompozitorių pasaulyje Johano Sebastiano Bacho, jo sūnų W.F. Bacho, C.P.E. Bacho ir maestro Johano bičiulio bei jo abiejų sūnų krikštatėvio G.P. Telemanno kompozicijos.
Išskirtinis renginys vyks ir gegužės 25 dieną Batakių evangelikų liuteronų bažnyčioje, kurioje bus pašventinti naujieji Batakių bažnyčios vargonai. Jau birželio 14 d. Batakių evangelikų liuteronų bažnyčios naujuosius vargonais gros ir garsi Lietuvos vargonininkė prof. Renata Marcinkutė–Lesieur bei jos studentai, kurie susirinkusiems padovanos įstabų vargonų muzikos koncertą.
Šiemet Liuteroniškos kultūros dienų organizatoriai aktyviai bendradarbiauja ir su Lietuvos muzikos ir teatro (LMTA) akademijos fakultetu Klaipėdoje, todėl Klaipėdos LMTA fakulteto salėje taip pat netrūks išskirtinių koncertų.
Visą Liuteroniškos kultūros dienų koncertinę programą galite rasti ČIA.
Dėmesys Klaipėdos kraštui ir lietuviškos gramatikos tėvui
Liuteroniškos kultūros dienos Klaipėdos krašte šiemet pasiūlys atidžiau pažvelgti į Lietuvių kalbos ištakas, kurios neįsivaizduojamos be Tilžėje rezidavusio liuteronų kunigo, Karaliaučiaus universiteto Menų magistro, pirmosios lietuvių kalbos gramatikos autoriaus Danieliaus Kleino.
Šiemet minimos 415 D. Kleino gimimo metinės. Šia proga Liuteroniškos kultūros dienų organizatoriai birželio 15 d. kviečia į specialią konferenciją Klaipėdos I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje pavadinimu „Kaip skambėtų Klaipėda, jei nebūtų raidės ė“, kurioje, kartu didžiausiu Danieliaus Kleino žinovu dr. Mindaugu Šinkūnu bei lietuvių raštijos, jos ryšių su Prūsų Lietuva tyrinėtoja dr. Kotryna Rekašiūte dalyvaus ir garsus Lietuvos istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas.
Didelę įtaką lietuvių kalbos raidai padariusio liuteronų kunigo D. Kleino gimtadienis Klaipėdoje bus paminėtas ir kitu išskirtiniu renginiu. Gegužės 30 d. Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijoje visi norintys turės galimybę išgirsti specialiai šiai progai parengtą Klaipėdos universiteto profesorės Dalios Kiseliūnaitės pranešimą ir LMTA Klaipėdos fakulteto kolektyvo „Musica Celeste“ koncertą.
Rudenį planuojama, kad Kretingalės evangelikų liuteronų bažnyčioje diskusijai apie Prūsiją ir jos reikšmę Lietuvos istorijai pakvies garsūs istorikai Robertas Petrauskas ir Valdas Rakutis.
Reikšminga įtaka Lietuvai ir visai Europai
Liuteronų religinė ir kultūrinė pasaulėžiūra atsirado dar XVI a. pradžioje, kai vokiečių teologas Martynas Liuteris pasipriešino tuometinei nuo įvairių nuodėmių atleidžiančių indulgencijų pardavinėjimo tvarkai bei išleido 95 tezes apie atlaidų esmę ir jų praktiką.
Šios tezės vėliau suformavo atskirą protestantizmo judėjimą vadinama liuteronybe, kuri sparčiai paplito visoje Europoje.
XVI a. liuteronybės judėjimas pasiekė ir Lietuvą. Visgi tuometinė Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo valdžia nebuvo palanki naujam kultūriniam ir religiniam judėjimui, todėl jo atstovams teko kurtis tuometinėje kaimyninės Prūsijos teritorijoje.
Būtent ten, Mažosios Lietuvos regione, ir buvo parašyta pirmoji lietuviška knyga „Katekizmas“, kurios autorius buvo iš Lietuvos pasitraukęs liuteronas Martynas Mažvydas.
Mažojoje Lietuvoje vėliau kūrė ir tokie iškilūs liuteronų kultūros atstovai, kaip liuteronų kunigas Kristijonas Donelaitis (pirmosios lietuviškos poemos „Metai“ autorius) ar Martynas Liudvikas Rėza (garsus Lietuvos rašytojas ir folkloristas).
„Galima drąsiai teigti, kad liuteronybė ir Mažojoje Lietuvoje rezidavę liuteronai turėjo didžiulę įtaką lietuvių kalbos išsaugojimui ir Klaipėdos krašto, bei visos Lietuvos, kultūriniam ir socialiniam paveikslui.
Liuteroniškos kultūros dienos ir jų renginiai skirti tam, kad išlaikytume istorinę atmintį ir supažindintumėm dabartinius Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyventojus su šio regiono šaknimis.
Todėl labai kviečiu visus dalyvauti ir iš arčiau prisiliesti prie unikalaus istorinio palikimo“, – teigia Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos kunigas Reincholdas Moras.
Visą Liuteroniškos kultūros dienų 2024 programą galite rasti:
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą