Vilniuje savaitę trukusioje šimtmečio Dainų šventėje dalyvavo šešiasdešimt kolektyvų iš Klaipėdos. Tarp 1524 žmonių daugiausiai buvo chorų artistai, kurie liepos 6-ąją dieną dainavo Dainų šventės finaliniame renginyje - Dainų dienoje „Kad giria žaliuotų“. Skaičiuojama, kad Vingio parką užliejo beveik 12 tūkstančių choristų balsų iš visos Lietuvos.
Koks jausmas dainuoti tokioje gausoje žmonių, dalinosi klaipėdietės.
Pirmoji patirtis
Klaipėdos Vydūno gimnazijos vaikų choro dalyvė Viltė Narkutė atviravo, jog labai jaudinosi ruošdamasi vykti į Dainų šventę, nes tai jos pirmas kartas tokio masto renginyje. Didžiausia įspūdį merginai paliko dalyvių vieningumas, didžiausias nusivylimas - maistas.
"Dainų šventėje dalyvavau pirmą kartą. Jaudinausi ir nerimavau, nes nesijaučiau pilnai išmokusi reikimas dainas. Todėl su savimi vežiausi natas, kad galėčiau papildomai pasimokyti traukinyje, vykstant į Vilnių. Atvykus repetuojant dainos sugulė ir per Dainų dienos koncertą beliko pasimėgauti. Labai smagu buvo, kai visas Vingio parkas buvo užpildytas žmonėmis, kurie kartu dainavo.
Didelį įspūdį paliko tai, jog visi dalyviai viską darė vieningai. Labiausiai nusivyliau maitinimu: maistas buvo neskanus, todėl valgydavau savo atsivežtus užkandžius. Taip pat buvo didžiulis iššūkis grižus iš po Dainų dienos trečią valandą ryto pamiegoti tik tris valandas ir išvykti traukiniu atgal į Klaipėdą. Grįžusį namo sekmadienį visą dieną ilsėjausi ir daug miegojau", - pasakojo V. Narkutė
Jausmų gausa
Klaipėdos universiteto mišraus choro „Pajūrio aidos“ dalyvė Jolita Seniūnaitė-Lajauskienė sakė, kad vis dar sunkiai suvokianti visas patirtis ir jausmus, kuriuos parsivežė iš Dainų šventės.
"Kažkada vaikystėje esu dalyvavusi Dainų šventėje. Bet šį kartą joje dainavau jau kaip suaugęs žmogus. Dar sunku suvokti kiek visko buvo patirta ir išgyventa. Jausmų tiek daug, kad jiems sugulti prireiks dar nemažai laiko. Peržiūriu Dainų šventės vaizdo įrašą ir apima tokia didybė, toks begalinis pasididžiavimas. Buvimas toje dainuojančių žmonių gausoje - kažkas kosmiško. Visi žmonės, vykę į šią šventę aiškiai suprato ko ir kur vyksta. Jau repeticijų metu išgyvendavome didelį emocijų antplūdį: dainuodavome ir graudindavomės. Dar stipriau tas jausmas užliejo vidų būnant ir dainuojant Vingio parke. Norėjosi, kad tas laikas lėčiau tekėtų, nes buvo taip gera būti dainoje, šviesoje ir vienybėje“, - kalbėjo J. Seniūnaitė-Lajauskienė.
Buvimas toje dainuojančių žmonių gausoje - kažkas kosmiško. Jolita SENIŪNAITĖ-LAJAUSKIENĖ, choro „Pajūrio aidos“ chorvedė.
Svarbiausiu šventės akcentu ir vertybe ji laiko dirigento ir choro užmegztą ryšį.
"Tas jausmas tave pakylėja virš žemės, tarsi nebelieka jokių buities rūpesčių. Nekyla noras bambėti dėl poilsio trūkumo, šiek tiek prėskoko maisto. Mano nuomone, maistas nebuvo toks prastas, kaip visi skundėsi. Taip, jis buvo ūkiškas, porcijų dydis toks, kad sunku vienu ypu viską suvalgyti. Bet turint minty, kokią minią Dainų šventės dalyvių organizatoriams reikėjo pamaitinti, tai mokyklos valgyklos lygio maistas nėra jau toks prastas variantas. Dainų šventės metu vienas iš svarbiausių dalykų buvo dirigento užmegztas ryšis su choru, nes vieni tai daro mechaniškai, o kiti tave paliečia taip, kad atrodo, jog esi matomas net ir toje jūroje dainuojančių žmonių.
Nuo pat pirmųjų repeticijų kuriasi arba nesikuria ryšys tarp choro ir dirigento. Tai priklauso nuo to, kaip dirigentas pasisveikina, kaip į tave žiūri, kaip padėkoja po kūrinio atlikimo. Matydama kaip diriguoja maestro Vytautas Miškinis ir Tomas Ambrozaitis neatsistebėjau jų gebėjimais išjausti muziką ir valdyti bendrą atmosferą. Čia jau tokie nežemiški dalykai. Stebėdama juos net susimąsčiau, kodėl nepasirinkau studijuoti dirigavimo", - atviravo J. Seniūnaitė-Lajauskienė.
Mokytojams - daugiau atsakomybės
Klaipėdos Vydūno gimnazijos vaikų choro vadovė Jonė Girdzijauskaitė-Pocienė pasakojo, kad į šimtmečio Dainų šventę vyko 55 choro dalyviai, kurių daugumai ši patirtis yra pirmoji. Mokytoja, sakė, kad ruošiantis vaikai įdėjo daug pastangų, o dėka Dainų šventės atrankos suprato ir šio renginio svarbą bei vertę.
„Vaikų nuotaikos buvo šaunios. Dauguma jų Dainų šventėje dalyvavo pirmą kartą. Kadangi susitikome jau vaikams šiek tiek pailsėjus nuo mokslų, atostogų nuotaikomis, tai jiems buvo itin smagu pabūti vieniems su kitais. Tačiau šalia džiugesio, ėjo ir nemažai nuovargio. Keturios intensyvios dienos Vilniuje buvo pilnos įspūdžių, repeticijų, vaikščiojimų po miestą, todėl iš vaikų pareikalavo ir nemažai ištvermės“, - teigė J. Girdzijauskaitė-Pocienė
J. Girdzijauskaitė-Pocienė anksčiau ne kartą Dainų šventėje yra dalyvavusi kaip choro dainininkė. Vaikus lydinčius mokytojos vaidmenyje šventėje moteris dalyvavo pirmą kartą.
„Be abejones, dalyvaujant tik kaip choro dainininkui, atsipalaidavimo yra daugiau. Vykstant kaip mokytojai, prižiūrinčiai dainuojančius vaikus, teko atsakomybė ne tik už jų techninį gerbūvį, bet ir emocinę būklę. Reikėjo labai kruopščiai suplanuoti vaikų dienos užimtumą, kad jis būtų tinkamai subalansuotas su poilsiu. Labai jautru ir prasminga suvokiant, kad tu prisidedi prie vaikų pirmojo įspūdžio apie šimtmečio Dainų šventę formavimo. Jiems tai bus atskaitos taškas, nuo kurio jie tęs savo patirtis šiame didingame renginyje“, - sakė chorvedė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą