Jos kūrėjai – menininkai iš Kyjivo: tapytoja bei knygų iliustratorė Sonya Atlantova ir dailininkas, rašytojas, menotyrininkas Oleksandras Klimenka (kūrybinis pseudonimas Olaf Clemensen).
Renginyje dalyvaus abu autoriai, taip pat Lenkijos instituto Vilniuje vadovė, Lenkijos ambasados pirmoji patarėja Dorota Mamaj bei Lenkijos instituto Vilniuje projektų koordinatorius Andrzejus Kierulis.
Atidarymo metu skambės Oleksandro Klimenkos poezija, kurią į lietuvių kalbą išvertė ir porą eilėraščių vakaro svečiams perskaitys klaipėdietė poetė Jūratė Sučylaitė.
Parodoje planuojama eksponuoti 19 ikonų, visos jos bus parduodamos, o surinktos lėšos skiriamos Ukrainai paremti.
„2014 m., prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, karo keliamą siaubą reikėjo kažkaip išgyventi, ir šio siekio vedamas Oleksandras Klimenka ėmė tapyti kanonines stačiatikių ikonas – Dievo buvimo su žmonėmis, šviesos ir vilties ženklus.
Prieš tai daug dirbęs monumentaliosios dailės, būtent sakralinės sienų tapybos srityje, O. Klimenka perėjo prie kamerinės ikonų tapybos – šventųjų atvaizdų, kuriuos dovanojo Donbaso gynėjams. Kartą, lankydamasis viename iš konfliktinio regiono batalionų, dailininkas pastebėjo, kad šaudmenų laikymui skirtų medinių dėžių dangčio ir dugno konstrukcija labai panaši į skydus, skirtus ikonų tapybai.
Parsivežęs vieną dėžę į Kyjivą, jis nutapė pirmąją „karo ikoną“ – Dievo Motinos su Kūdikiu atvaizdą. Ikonos ant šaudmenų dėžių demonstruoja dalelę karo realybės – jų grubiame, grunto nepridengtame paviršiuje – kalimo, plėšimo, net šaudymo žymės. Medinės dėžės, kuriose laikomos šovinių juostos, pervežamos granatos ir raketos, skirtos žmonių ir žmogaus kūrybos naikinimui, mirties kultūrai. Ikona – mirties priešingybė. Sakralus Kristaus, Dievo Motinos ar šventojo atvaizdas, skirtas gyvenimui ir bendrystei.
Karo patirties transformacija kuriant ilgainiui virto troškimu atverti akis tiems, kurie karą Ukrainoje laiko tolimu, labiau virtualiu, o ne tikru reiškiniu. Pradėtos rengti šventųjų atvaizdų ant amunicijos dėžių parodos leido žengti dar vieną žingsnį: parduodant kūrinius galima prisidėti prie karo žaizdų gydymo, finansiškai remiant mobiliuosius karo lauko ligoninės punktus.
Tapyti ikonas ant šovinių dėžių, anot autorių, reiškia gyvenimo ir gyvybės pergalę prieš mirtį <...>.“ (menotyrininkė dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė „Ikonos ant šovinių dėžių“ / „7 meno dienos“, Nr. 16 (1423), 2022-04-22).
Paroda muziejuje veiks iki kovo 11 d.
Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą