Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos (Sausio 15-osios) renginiai (2)

Prieš 99 metus, sausio 15-ąją, Klaipėda tapo svarbia Lietuvos dalimi. Šiai progai atminti, klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami į šventinius atminimo renginius, kuriuos sausio 14-ąją pradės parodos „Klaipėdos krašto klausimas Prancūzijos archyviniuose šaltiniuose“ atidarymas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Tą pačią dieną, kiek vėliau, I. Kanto viešojoje bibliotekoje vyks diskusija, kurioje dalyvaus Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus nariai.

Sausio 15-ąją vyks daugiausia renginių. Šeštadienį priešpiet Joniškės kapinėse bus padėtos gėlės ant Klaipėdos sukilimo vadovų Erdmono Simonaičio ir Jurgio Lėbarto kapų.

Vidurdienį miesto skulptūrų parke, prie paminklo 1923-iųjų sukilimo dalyviams vyks žuvusiųjų pagerbimo ceremonija.

Visą dieną prie paminklo vieningai Lietuvai bus rodoma vaizdo instaliacija, skirta Klaipėdos kraštui, o vakare į Žvejų kultūros rūmus miestiečiai kviečiami pasiklausyti valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro koncerto „Marių pasakos“.

Po savaitės vyks tradicinis naktinis žygis „Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais“. Jis vėlų sausio 21-osios vakarą startuos Palangos sporto centro teritorijoje, o finišas planuojamas ankstų kitos dienos rytą prie uostamiesčio centrinio stadiono.

Šiemet jau 21 kartą rengiamas žygis skiriamas 1923-iųjų sukilimo dalyvio savanorio-šaulio Antano Ubavičiaus atminimui. Prieš 99 metus įvykusi karinė akcija buvo vienas iš reikšmingiausių valstybės įvykių, kuriuo Klaipėdos krašto valdymas perimtas iš prancūzų, o Lietuva įgavo teisę naudotis uostu.

1922 metais pradėjo aiškėti, kad Klaipėdos kraštas greičiausiai taps laisvuoju kraštu kaip Gdanskas - laisvasis miestas, laisvasis uostas, kuriame visos valstybės turėtų interesų. Todėl tų metų pradžioje pradėjo gimti idėja, kad kraštą reikėtų užimti jėga.

Jonas Žilius pirmasis šią idėją pranešė Lietuvos įgaliotiniui Klaipėdos krašte. 1922 metų pabaigoje sužinojęs, kad Paryžiuje apsispręsta dėl laisvojo krašto statuso suteikimo Klaipėdai, ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Ernestas Galvanauskas slaptame Ministrų tarybos posėdyje pareiškė, kad reikia pradėti organizuoti sukilimą. Buvo suformuota Ypatingoji rinktinė su 1500 karių, kurie 1923 metų sausio 10 dieną įžengė į Klaipėdos kraštą.

Per karo veiksmus žuvo dvylika lietuvių.

Erdmonas Simonaitis – galimo sukilimo baimę prisiėmė sau, vėliau - 1934 m. buvo paskirtas Klaipėdos miesto vyriausiuoju burmistru. Savanoris Jonas Budrys strategavo karinius prijungimo žingsnius. Istoriniuose įvykiuose dalyvavo ir Vincas Krėvė , kaip Šaulių sąjungos narys.

2023-ieji metai - jubiliejiniai, kai visi minėsime 100-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines.

Sidebar placeholder