Lėlių teatras scenos meno lauke visad išsiskyrė savo raiškos pobūdžiu, galimybėmis.
Pastaruosius dešimtmečius pastebima, kad meniniams eksperimentams atviras ir patrauklus lėlių teatras vis labiau plečia savo žanrines ribas, kartais jas praktiškai ištrindamas, susiliedamas su kitomis meno rūšimis.
Todėl šiandien ši žanro ir formos takumo problema tampa vis aktualesnė, kviečianti kalbėtis ir klausti, ar spektakliai, kuriuos žiūrime vis dar priklauso lėlių teatrui, ir pagaliau – ar apskritai svarbu priklausyti konkrečiai teatro rūšiai, ar tai daro įtaką tam, kaip spektaklius priimame ir suvokiame?
Šiais metais festivalio organizatoriai kvies kūrėjus, dalyvius ir žiūrovus reflektuoti gravitacijos tema. Astronomijoje gravitaciniu centru vadinamas centras, kurio jėga traukia kokį nors kosminį kūną, pavyzdžiui, tas gravitacinis centras gali būti žvaigždė, galaktikos centras, planeta.
Žvelgiant į lėlių teatro kontekstą, tendencijas, bus siekiama analizuoti, pastebėti grynųjų ir alternatyviųjų formų slinktis – kas šiuo metu yra lėlių teatro gravitacijos centre, kas yra toji saulė, aplink kurią šiandien sukasi lėlių teatras?
O gal lėlių teatras jau tapo kaip ta supernova – sprogusi žvaigždė, kurios liekanos kaip ūkas pasklido po kosmosą, ir dabar plūduriuoja jame nesuformuodamos aiškiai apčiuopiamo kūno?
Apie gravitaciją bus skatinama žvelgti ir iš egzistencinės perspektyvos – esame liudininkai neseniai visą pasaulį sustabdžiusios ir namuose uždariusios pandemijos, dabar vykstančio karo, visa apgaubusio nežinomybe bei nerimu.
Rodos, tik pajutę stabilumą vėl esame sutrikdomi, lyg kas nepaliaujamai siektų išmušti žemę iš po kojų. Kaip šiame laike išlikti tvirtai – nepatekti į nesvarumo būseną, neišskristi į atvirą kosmosą? Kas mums gali būti ta gravitacija, padedanti neprarasti vilties ir tikėjimo?
Šešių dienų trukmės festivalyje organizatoriai sieks pristatyti ir žiūrovus supažindinti su kuo įvairesniu lėlių teatro lauku raiškos aspektu: žiūrovai išvys keturiolika tiek tradicinio lėlių teatro spektaklių pavyzdžius, tiek toliau nuo gravitacinio traukos centro esančius, nutolusius, o gal jau ir visai į kitą gravitacinį lauką patenkančius, spektaklius, elektroakustinį performansą savadarbiais instrumentais, lėlinės kino animacijos programas vaikams ir suaugusiesiems.
Žiūrovai turės galimybę dalyvauti edukacijose, teatro kritikai ir tyrinėtojai – dirbtuvėse apie lėlių teatro kritiką su dramaturgu, šiuolaikinio lėlių teatro tyrinėtoju, Štutgarto ir Leipcigo universitetų dėstytoju Jonu Klinkenbergu.
Šiame kintančiame teatro pasaulyje tikime ir tikimės, kad yra visa palaikanti jėga, rišanti ir telkianti atskiras detales ir lygmenis į vieną visumą, tikime ir tikimės – gravitacijos yra.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą