(NE)AKADEMIŠKUOSE POKALBIUOSE apie tvarios energijos gamybą ir kaip tam pažaboti Baltijos vėją

Kaip Baltijos jūros vėją pažaboti tvarios energijos gamybai? Atsakymo į šį klausimą ieškosime su AB „Ignitis grupė“ vadovu Dariumi Maikštėnu jau kovo 21 d. Kviečiame klaipėdiečius ir svečius į (NE)AKADEMIŠKUS POKALBIUS Klaipėdos universitete!

Darius Maikštėnas turi daugiau nei 10-ies metų patirtį einant aukščiausio lygmens vadovo pareigas energetikos, telekomunikacijų, informacinių technologijų, rizikos kapitalo fondų valdymo srityse. Prie „Ignitis grupės“ jis prisijungė 2018 m. ir jau šeštus metus eina bendrovės vadovo ir valdybos pirmininko pareigas. Per tą laiką grupė transformavosi iš vietinės monopolijos į konkurencingą bei į klientą orientuotą regiono rinkos žaidėją. Be to, „Ignitis grupė“ sėkmingai įgyvendino pirminį viešą akcijų platinimą ir tapo didžiausia listinguojama bendrove Baltijos šalyse.

(NE)AKADEMIŠKI POKALBIAI vyks š.m. kovo 21 d., ketvirtadienį, 15.30 val. „Aula Magna“ auditorijų komplekse (Herkaus Manto g. 90-2, P/C „Studlendas“). 

***

Iš Baltijos jūros dugno iškelti archeologų radiniai eksponuojami Klaipėdos „Akropolyje“

Klaipėdos „Akropolyje“ pristatoma Klaipėdos universiteto (KU) parengta paroda, kurioje eksponuojami akademiko prof. habil. dr. Vlado Žulkaus ir povandeninių archeologų komandos atradimai Baltijos jūroje –   reliktinio miško medžių dalys. 

Mokslinių tyrimų etapą praėję unikalūs radiniai, kuriems gali būti nuo 9 iki 11,5 tūkst. metų, pirmą kartą visuomenei parodyti praėjusių metų birželį KU Aula Magna auditorijų komplekse. Vėliau ekspozicija keliavo į Vilnių, į Valstybės pažinimo centrą, kur sostinės visuomenė turėjo galimybę iš arti pamatyti radinius bei susipažinti su akademiko prof. habil. dr. Vlado Žulkaus ir jo komandos nariais. Povandeninių archeologų trofėjai eksponuoti Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.

Povandeniniai archeologai jūroje aptiko net 6 buvusio  miško vietas ir tai jiems leidžia teigti, jog daugiau nei prieš 11,5 tūkstančių metų Baltijos jūros Joldijos laikotarpio pakrantės tarp Nidos ir Šventosios buvo nuo 15 iki 50 km toliau į vakarus už dabartines. Kylant Baltijos vandens lygiui visos ankstyvojo mezolito žmonių gyvenvietės, egzistavusios prie to meto jūros krantų, atsidūrė po vandeniu. Parodoje eksponuojamų pušų amžius įspūdingas – tyrimais nustatyta, jog po vandeniu mediena išbuvo nuo 9 iki 11,5 tūkst. metų.

Prof. habil. dr. Vlado Žulkaus teigimu, prieš tūkstančius metų užlieti kraštovaizdžiai povandeninei archeologijai ir kitoms mokslo sritims – didelė erdvė tyrimams ir naujiems atradimams, tereikia tik entuziastų, kuriuos domintų sudėtinga, bet menkai pažįstama jūros vandenų saugomo paveldo tyrimų erdvė.

Paroda Klaipėdos „Akropolyje“ bus eksponuojama iki kovo 31 d., ją lankytojai ras erdvėje šalia knygyno „Pegasas“.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder