Palangos koncertų salė atšventė dešimtmetį: linksmiausias metų koncertas ir žinomų žmonių prisiminimai

Jubiliejinis Palangos koncertų salės vakaras buvo ne tik apgaubtas prisiminimais apie šios didžiausio Lietuvos kurorto kultūros ir pramogų oazės neįtikėtiną transformaciją, bet ir išsiskyrė ypač nuotaikinga programa. Scenoje vyko naujo muzikinio dueto „2 Metrai” – Deivio Norvilo ir Rafailo Karpio pasirodymas drauge su Palangos orkestru ir Kultūros centro kameriniu choru.

Projektas „2 Metrai“ – tai unikalus humoro ir originalių muzikinių interpretacijų kupinas pasirodymas, kuriame klausytojai turėjo galimybę išgirsti ne tik smagias, populiarių dainų aranžuotes, bet ir originalias, būtent šiam pasirodymui sukurtas dainas. Tai – ne tik koncertas, bet ir dviejų scenos grandų komedija, spektaklis ir improvizacija viename.

Šventinio renginio nepraleido pajūrio verslo, politikos, meno bei pramogų pasaulio asmenybės. Minint jubiliejinę sukaktį buvo prisimenamas kiekvienas istorijos tarpsnis, kuris suformavo Palangos koncertų salę būtent tokią, kokia ji yra šiandien.

Tapo vienu iš svarbiausių miesto kultūros simbolių

Prieš dešimtmetį pradėjusi veikti nauja, moderni salė pakeitė ne tik vasaros estrados likimą, bet ir patį požiūrį į pajūrio kurortą. Nuo pat atidarymo ši erdvė tapo Palangos kultūros ir verslo gyvenimo dalimi. 

Beje, ji išlieka vienintele po Nepriklausomybės atgavimo, per pastaruosius du dešimtmečius pastatyta sale, specialiai suprojektuota ir skirta koncertiniams renginiams.

Anot Palangos mero Šarūno Vaitkaus, net sunku patikėti, kaip greitai prabėgo šis dešimtmetis. Dar visai neseniai šioje vietoje stovėjo senutėlė, bemaž keturiasdešimt metų skaičiavusi vasaros estrada, kuri veikdavo tik šiltuoju metu. Prieš daugiau nei dešimt metų kurortas ryžosi pokyčiams, kurie šiandien atrodo visiškai savaime suprantami – pradėti statyti modernią, uždarą koncertų salę, veikiančią ištisus metus. Svarbiausia buvo įtikinti tuometę Vyriausybę, kad toks objektas reikalingas ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvai.

„Per dešimtmetį Palangos koncertų salė tapo vienu iš svarbiausių miesto kultūros simbolių, identiteto elementu. Tai – erdvė, kurioje skamba aukščiausio lygio koncertai, vyksta tarptautinės konferencijos, forumai, kiti renginiai. Čia kasmet apsilanko apie 130 tūkst. kultūros mylėtojų iš visos Lietuvos bei svetur“, – teigia kurorto meras.

Šiandien koncertų salė atvira visus metus – ne tik vasarą ar savaitgaliais. Ji tapo vieta, dėl kurios į Palangą atvykstama specialiai – pasiklausyti koncerto, pamatyti spektaklį, sudalyvauti konferencijoje (kasmet vyksta „Lūžio taškas“) ar tiesiog praleisti kultūriškai turiningą savaitgalį prie jūros.

Palangos koncertų salės direktorė Aida Aleksandrovienė neabejoja, kad ši erdvė ateičiai yra išsikėlusi dar ambicingesnių tikslų. 

„Mūsų komanda deda daug pastangų, kad Palangos koncertų salė būtų ne tik kurorto, bet ir visos Lietuvos koncertų erdvė. Statistika rodo, jog į mūsų renginius atvyksta lankytojai iš visos šalies (daugiausiai iš Vilniaus, Kauno) ir net kitų Europos šalių”,  teigia A. Aleksandrovienė, pabrėžianti, kad vyksta glaudus bendradarbiavimas su apgyvendinimo paslaugų teikėjais, nes jokia paslaptis, jog Palangoje vykstantys renginiai tiesiogiai veikia viešbučių užimtumą. 

Atskira ir ypatinga Lietuvos estrados epocha 

Palangos koncertų salės transformaciją iš arti stebėjo ir daugelis kultūros bei pramogų pasaulio asmenybių. Jiems teko pajusti ypatingą senosios vasaros estrados aurą, o šiandien – mėgautis modernios salės privalumais, kurie slypi jos paskirtyje ir techniniame pranašume.

Palangos vasaros estrada yra viena iš tų senųjų koncertinių šalies salių, kurios pavadinimą norisi rašyti iš didžiosios raidės. Tai tiesiog atskira ir ypatinga Lietuvos estrados ir koncertų epocha. 

Tais laikais vasarą koncertuoti šioje estradoje būdavo kažkas panašaus, kaip futbolininkui žaisti Vemblio stadione. Nepakartojama kurorto nuotaika ir dvasia, kai kartu su atlikėjais dainuodavo ne tik tūkstantinė žiūrovų minia, bet ir šalia augančios pušys, kurių po rekonstrukcijos, deja, nesimato“, – prisimena laidų, renginių vedėjas, prodiuseris Arūnas Valinskas. 

Beje, jam teko  organizuoti ir vesti patį paskutinį renginį toje estradoje, po kurio kitą rytą prasidėjo jos ardymo darbai. Žinomas vyras lig šiol negali sau atleisti, kad iš karto nesugalvojo iš darbininkų įsigyti bent kelių tos legendinės salės medinių suolų. Kai susipratau, jau buvo per vėlu, viskas buvo išmontuota ir išvežta. O galėjau ligi šiol savo kieme sėdėti tose istorinėse žiūrovų vietose. Gaila...“, – šypteli Arūnas.

Pasak A. Valinsko, šiandien ankstesnės estrados dvasią kone labiausiai atspindi ilgiausias Lietuvoje parašas. Tai – maestro Stasio Povilaičio autografas ant dabartinės Palangos koncertų salės fasado. 

Anot pašnekovo, dabar renginiai čia gali vykti kiaurus metus, kas yra itin didelis privalumas ne tik Palangai, bet ir aplinkui gyvenantiems. Todėl noriu tiesiog palinkėti dabartinės koncertų salės vadovams kuo daugiau fantazijos, išmonės ir pastangų, organizuojant įvairiausius renginius, o visiems palangiškiams ir poilsiautojams, kad ši koncertų salė visuomet būtų verta vasaros estrados legendos vardo. Sėkmės ir iki naujų susitikimų scenoje!”, – intriguoja renginių vedėjas.

Renginių režisierius Vytenis Pauliukaitis puikiai mena 1975-uosius, kuomet jis pradėjo rūpintis čia vykusių estradinės muzikos festivalių transliacijomis. Drauge su kolegomis jis ištisas vasaras ir praleisdavo kurorte. „Pamenu tą pilnut pilnutėlę salę. Maloniai atsipalaidavusius poilsiautojus. Jau tada matydavau, kad salė gerokai per maža“, – prisiminimais dalinosi režisierius.

V. Pauliukaitis antrina A. Valinskui, kad labiausiai anuometinę dvasią išsaugojo tai, kad šiandien ant naujojo pastato fasado puikuojasi S. Povilaičio parašas, jame veikia ir jo muziejus. „Šiandien didžiausias privalumas tai, kad naujoje salėje renginiai gali vykti ištisus metus. Tai – puiki koncertinė erdvė ne tik Vakarų, bet ir visos šalies mastu”, – įsitikinęs Vytenis.

1984-ųjų rugpjūtį Palangos vasaros estradoje kaip Filharmonijos garso režisierius pradėjo darbuotis ir Rimas Kišonas. „Combo” agentūros įkūrėjas pamena, kad paskui ne vienerius metus jie buvo ir šios erdvės operatoriai. Net ir baras Palangos estrados patalpose vadinosi taip pat, kai ir Kaune „Combo”. 

„Be galo šilti prisiminimai iš tų laikų išlikę. Tos medinės estrados ypač jauki atmosfera. Pamenu, daugybė žmonių tiesiog sėdėdavo aplinkui pastatą, lauke ant suolelių ir klausydavosi muzikos, nes garsas puikiai sklisdavo. Didžiulę trauką ši erdvė turėjo visuomet, turi ir šiandien“,  neabejoja R. Kišonas.

Rekordinis renginių skaičius ir didėjantis žiūrovų srautas 

Šiandien Palangos koncertų salės rekordinis renginių skaičius ir didėjantis žiūrovų srautas patvirtina, kad salė sėkmingai atlieka savo paskirtį. Būtent šios erdvės dėka Palanga gali pasiūlyti kokybiškus renginius ištisus metus. 

Tiesa, ši salė 2024 m. buvo pasirinkta net itin prestižiniam renginiui – Europos pučiamųjų orkestrų čempionatui, kurį organizuoti teisė suteikiama tik jei salė atitinka labai griežtus akustikos reikalavimus. Beje, šis išskirtinis renginys Rytų Europoje, būtent Palangos koncertų salėje, surengtas pirmą kartą per 70 metų. Jis į kurortą sukvietė kone 4 tūkst. dalyvių iš visos Europos.

Šįmet Palangos koncertų salė vyks įspūdinga Naujametinė programa: šventinėmis dienomis scenoje pasirodys FC Baseball, Jeronimas Milius, Marijonas Mikutavičius, Rokas Yan. Artėjančio „Palangos stintos“ festivalio svečius linksmintis kvies Linas Adomaitis, o Moters dienos išvakarėse geromis emocijomis dalinsis Giedrė Kilčiauskienė.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder