Vydūno propaguotos humanizmo idėjos – Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto ideologinis pamatas

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas 2024 m. švenčia reikšmingą 25 metų gyvavimo jubiliejų. Siekiant Vakarų Lietuvoje suformuoti pilnavertę daugiaprofilinę aukštojo mokslo studijų instituciją KU Senatas prieš ketvirtį amžiaus priėmė sprendimą steigti Klaipėdos universitete biomedicininio profilio fakultetą.

Kadangi Lietuvoje tuo metu jau veikė dvi aukštojo mokslo įstaigos, rengiančios gydomosios medicinos specialistus, buvo nutarta, remiantis skandinavų kolegų pavyzdžiu, Klaipėdos universitete organizuoti Sveikatos mokslų fakultetą.

Pradėjus ši darbą iškart buvo susidurta su netikėta filosofinio pobūdžio problema. 

Jeigu ligos sąvoka, ligų rūšys ir jų gydymo būdai yra gerai žinomi, nekelia jokių abejonių, specialistai kovai su patologinėmis būklėmis aukštosiose mokyklose buvo rengiami nuo seno, tai Sveikatos mokslų fakulteto kūrėjams, iš esmės pažvelgus į sveikatos sąvokos turinį, pasirodė, kad jis nėra pilnai aiškus. Buvo galvojama, kad liga pasireiškia nepriklausomai nuo žmogaus sąmoningumo ir valios. 

Medikai teigė, kad susergama organizmą paveikus žalingiems išorinės aplinkos faktoriams, kuriuos nuslopinus yra sugrąžinama prarasta sveikata.

Tuo tarpu Vydūnas savo knygoje „Sveikata, jaunumas, grožė“  dar 1932 metais apibudino sveikatą, kaip žmogaus organizmo sistemų kompleksinę būseną, kurią sąlygoja tampriai susiję tarpusavyje gyvybiniai, energetiniai veiksniai.

Reikia pastebėti, kad Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija (PSAO) prie šios išvados priėjo tik po penkiasdešimties metų,1978 m. Alma Atos konferencijoje.

Liga sveikam organizmui nebūdingas reiškinys. Ji pasireiškia nusilpus natūralioms organizmo apsauginėms funkcijoms. 

Vydūnas teigia, kad liga yra  visai priešinga žmogui būsena negu natūrali jo sveikatai. Toks požiūris iš esmės keičia sveikatos apsaugos paradigmos esmę ir reikalauja sveikatos priežiūrai ne tik ligų gydymo, bet ir pilnavertės sveikatos tausojimo bei stiprinimo veiklos. 

Tai reiškia, kad turi būti rengiami kitaip mąstantys ir gebantys praktiškai veikti sveikatos priežiūros specialistai. 

Jeigu žmogus yra natūraliai sveikas, tai  ligos nuo jo turėtų atšokti, kaip grūdai nuo stiklo. Todėl Vydūnas teigia: „Žymiai svarbiau sveikatą tausoti ir stiprinti negu ligas gydyti“. 

Šiuolaikiniai biomedicinos mokslo  pasiekimai tik patvirtina šį teiginį.

Mokslinių faktų pagalba įrodyta dar daugiau. 

Vienas iš šiuolaikinės gyvensenos medicinos pradininkų, JAV Floridos universiteto  profesorius D. Ornish tvirtina, kad stiprinant sveikatą ir natūralią žmogaus imuninę sistemą galima ne tik išsaugoti sveikatą, bet ir iššaukti savaiminį ligų atsitraukimą, „reversiją“. 

Tai reiškia, jog  ligas įmanoma gydyti ir be vaistų, vien tik gyvenimo būdo koregavimo priemonių pagalba. Vydūnas savo gyvenimo pavyzdžiu pailiustravo šį teiginį, pasveikdamas nuo mirtinos ligos vien tik sveikatos tausojimo ir stiprinimo pagalba.

Vydūno gyvenimas bei jo kūrybinis palikimas yra pamatas, ant kurio kuriama kitokia medicina.

 Priešingai nuo mums įprastinės konvencinės medicinos, kur pagrindinis vaidmuo skiriamas ligų sukėlėjams, gydymo priemonėms ir gydytojams, Vydūno humanizmo propaguotos sveikatos ideologijos centre yra pats žmogus, pasižymintis sąmoningu požiūriu į jį supančią aplinką.

Man labai džiugu, kad šios, kitokios nuo įprastinės,  medicinos kūrimo avangarde yra Klaipėdos universitetas su jame gan sėkmingai jau ketvirtį amžiaus veikiančiu Sveikatos mokslų  fakultetu.

KU SvMF prof. Algimantas KIRKUTIS, Vydūno draugijos garbės narys

"Raktas į Vydūno pasaulį"

Rodyklę sudaro keturios dalys. 

Pirma dalis skirta Vydūno darbams: autorinės knygos ir atskiri leidiniai, redaguoti ir sudaryti leidiniai, grožinė kūryba, dainų žodžiai renginių programose, straipsniai, vertimai, natos ir muzikos garso įrašai su Vydūno tekstais, jo komponuoti ir aranžuoti kūriniai. 

Antroje dalyje sutelkta informacija apie Vydūno visuomenę ir kūrybinę veiklą. 

Trečia dalis skirta Vydūno gyvenimo, kūrybos ir atminties įprasminimui. 

Ketvirta dalis – Vydūno ikonografija: apima atskiras iliustracijas periodinėje spaudoje, atvirukus ir albumus. 

Vartotojų patogumui daugelis bibliografinių įrašų anotuoti, parengtos pagalbinės asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.

Personalinio turinio bibliografijos rodyklė suvokiama kaip asmens intelektinio ir kūrybinio potencialo atspindys, apibendrinamoji ir vertinamoji išraiška. 

Ji atskleidžia kūrėjų ir visuomenės veikėjų veiklos formas ir priemones, liudija apie asmens žinomumą, jo idėjų sklaidą visuomenėje. 

Rodyklė nebūtų atsiradusi be visuomenės dėmesio, ilgamečių ir sistemingų filosofinių, filologinių, teatrologinių ir muzikologinių tyrimų, kraštotyrininkų, bibliotekininkų ir muziejininkų triūso, todėl tikimasi, kad šis darbas bus naudingas Vydūno atminties puoselėtojams, jo palikimo ir asmens tyrėjams.              

Leidinio sudarytojas, LNB vyriausiasis bibliografas-tyrėjas, doc. dr. Tomas Petreikis