„Du menininkai, sutuoktiniai, gyvenantys didmiestyje, Paryžiuje, tolokai nuo laukinės gamtos, Rūta Jusionytė ir Francisco Sepulveda savo kūryboje sugrąžina žiūrovą į pasaulį, kuriame gyvūnai ir žmonės koegzistuoja darnoje ir tuo pačiu reprezentuoja savo vidines būsenas bei troškimus, – parodos anotacijoje rašo dailėtyrininkė, parodos kuratorė Jolita Mieželaitienė.
– Gyvūno ir žmogaus vaizdavimas įsiveržia į kūrinį tam, kad metaforiškai atspindėtų vidinę kūrėjų būseną.
Ar ji atsiranda iš atminties, perskaityto literatūrinio paveldo, išgriebta iš vaikystės sapnų, kelionių įspūdžių?
Tiesiog negali sustoti stebėtis, koks artimas šių tolimų tautosakos tradicijų persipynimas, kokia panaši lietuvių ir Lotynų Amerikos gyvūnų reprezentacijos reikšmė“.
Iš Klaipėdos kilusios Rūtos Jusionytės susidomėjimas senovės baltų kultūros simbolika ir Francisko Sepulvedos Čilės ir Afrikos tautų literatūriniu ir tautodailės paveldu, neabejotinai turėjo įtakos kuriant savitą paveikslų struktūrą. Ikonografinė dailininkų kūrybos analizė atskleidžia, kokia skirtinga jų paveikslų vaizdo sąranga, formos prieiga, bet kokia artima turinio prasme. Kiekvienas menininkų kūrinys funkcionuoja kaip ženklas, sutelkiantis dėmesį į jo simbolinę reikšmę.
Pasak dailėtyrininkės, Rūtai Jusionytei ropliai ir žuvys ypatingos išvaizdos, ilgaamžiškos ir universalios būtybės – gebančios gyventi vandenyje, po žeme ir ant žemės, abiems menininkams jie atspindi pačios gyvybės esmę.
Rūtos Jusionytės kūryboje gyvūnai apdovanojami ne tik ypatinga išvaizda, bet ir magnetiniu žmogaus akių žvilgsniu ir spindesiu artimu jos vaizduojamoms herojėms.
Mitologinėse lietuvių dainose ir Čilės indėnų tautosakoje arklys neatsiejamas nuo dangaus kūnų. Francisko Sepulvedos grafikos ir tapybos darbuose arklio motyvas vaizduojamas su saulės, mėnulio ir gyvatės ženklais.
Per savitą simboliką abu menininkai geba atverti ne tik savo jausmus, bet žmogaus apskritai santykį su aplinka, jo vidinius troškimus, tokius kaip antai: apsaugą, meilę, abipusį ryšį, stabilumą.
Rūtos Jusionytės, 2021 m. Palangai padovanojusios kurorto skulptūrų parke stovintį „Angelą“, ir Francisco Sepulveda kūrinių parodas pajūryje jau galima vadinti tradicinėmis: ne primą kartą jų kūryba pristatoma ir „Ramybės“ galerijoje.
Apsilankius joje bus galima ir akivaizdžiai, savo akimis įsitikinti, kokia autorių vidinės būtybės slinktis kūryboje, kaip ji veikia ir ką reiškia.
„Paroda „Mano vidinė būtybė“ – apie esamąjį laiką, apie asmeninius potyrius, požiūrį į mus supančią aplinką ir fokusuoja į ateitį“ – apibendrino dailėtyrininkė J. Mieželaitienė.
„Ramybės“ galerijos informacija
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą