Šeštadienį - papildomi keltų reisai, bėgikų minios, kareiviška košė ir sporto aistros

2025-10-10 15:40

Šeštadienį į Klaipėdą suplūs arti tūkstančio laisvalaikio mėgėjų ir bėgimo sporto profesionalų ne tik iš įvairių Lietuvos kampelių, kaimyninių šalių, bet ir Vokietijos, Ispanijos ir Ukrainos - Smiltynėje vyks 25-osios „Gintarinės jūrmylės“ bėgimo varžybos. Tam ruošiamasi itin atsakingai - kad nesusidarytų spūsčių ir tiek dalyviai, tiek žiūrovai spėtų į varžybas, Senojoje perkėloje organizuojami ir papildomi keltų reisai.

„Bus papildomi perkėlimai keltu į Smiltynę 11.30 ir 12.30 val. Kiti laikai įprastu grafiku kas valandą 10, 11, 12, 13, 14 val.“, - skelbia „Gintarinės jūrmylės“ organizatoriai.

Sinoptikai šeštadieniui prognozuoja gerą orą - tarp debesų pasirodys ir saulutė, sušildanti orą iki 16 laipsnių.

Varžybų atidarymas šeštadienį - 12.30 val. Sveikatingumo ir sporto bazėje (Smiltynės g. 13A).

Dalyvius vilioja išskirtinė renginio trasa - miško keliukai, plentas, pajūrio smėlis ir kopos, distancijos matuojamos jūrmylėmis - pagal savo lygį galima pasirinkti 1 (1852 m), 3 (5,55 km) arba 6 jūrmyles (11,11 km).

3 ir 6 jūrmylių nuotolių nugalėtojų vardai ir pavardės įamžinamos atminimo akmenyje, kuris sveria 10 tonų ir buvo iškeltas iš marių dugno, kai buvo gilinama uosto akvatorija.

Pastaraisiais metais sumąstyta ir dar viena graži „Gintarinės jūrmylės“ tradicija: 0,5 jūrmylės bėgimas ir ėjimas visiems norintiems. Taip siekiama pritraukti kuo daugiau šeimos narių bei skatinti vaikus pajusti „Gintarinės jūrmylės“ tradicijas.

„Kariškių košė yra pati skaniausia, kokią teko valgyti“

Tradiciškai dalyviai ir renginio svečiai nemokamai bus vaišinami kareiviška koše ir karšta arbata.

„Noriu labai padėkoti kariškiams, jų košė yra pati skaniausia, kokią teko valgyti būtent „Gintarinėje jūrmylėje“. Tai yra tradicinė renginio dalis“, - sakė buvęs KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža.

Jis „Gintarinę jūrmylę“ vadina vienu iš svarbiausių, prasmingiausių ir ryškiausių renginių Klaipėdoje.

"Tai yra išskirtinai klaipėdiečiams skirtas tarptautinis renginys. Juk nedaug renginių gali pasigirti 25 metų istorija, kuri, manau, tęsis ir to linkiu, dar daugybę metų. Mano žiniomis, visi Klaipėdos miesto merai yra dalyvavę „Gintarinės jūrmylės“ renginyje.

Tai kas per tiek metų yra padaryta – išties džiugina.

Kuomet vadovavau KLASCO, tikrai dalyvaudavo daug šios įmonės darbuotojų, įtraukėme „Gintarinę jūrmylę“ ir į KLASCO spartakiados rungtis, kurių iš viso būdavo arti dešimties. KLASCO komanda dažnai būdavo tarp lyderių ir nugalėtojų.

KLASCO dalyvaudavo ir Europos stividorinių kompanijų olimpiadoje, o „Gintarinė jūrmylė“ tapdavo savotiška repeticija ir pasiruošimu šioms tarptautinėms varžyboms.

Smagu, kad „Gintarinė jūrmylė“ subūrė ir uosto kompanijas, ir Klaipėdos universitetą, ir sportininkus, ir Klaipėdos savivaldybę, ir kariškius", - kalbėjo A. Pauža.

Tiesiogiai - per TV

Tie, kas nedali atvykti į šias varžybas, įvykius galės tiesiogiai sekti ir per ekranus.

„Naujiena! Tiesioginė transliacija iš bėgimo - tik „Klaipėdos TV“ kanalu tiems, kas negalės sudalyvauti bėgime gyvai! Įsijunkite „Klaipėdos TV“ „Balticum“ išmaniojoje TV ir palaikykite dalyvius“, - ragina renginio organizatoriai.

KOMENTARAI

Virginijus JURGELEVIČIUS, Klaipėdos apskrities lengvosios atletikos federacijos prezidentas

Pradedant 12-ąja „Gintarine jūrmyle“ esu Klaipėdos apskrities lengvosios atletikos federacijos prezidentas ir „Gintarinės jūrmylės“ organizacinio komiteto narys. Tęsiant susiformavusias tradicijas renginį organizuoja organizacinis komitetas iš 14-16 narių, organizacinio komiteto pirmininku išrenkamas AB „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto“ generalinis direktorius.

Per tuos 14 metų, kai esu federacijos prezidentas, organizacinio komiteto vadovais buvo Eugenijus Gentvilas (dabartinis Seimo narys), Arvydas Vaitkus (dabartinis Klaipėdos miesto meras) ir šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas einantis Algis Latakas.

Kiekvienas vadovas įnešė naujovių ir paliko didžiulį indėlį į „Gintarinės jūrmylės“ istoriją. Vadovaujant E. Gentvilui buvo išleistas spausdintas leidinys 10 metų sukakčiai paminėti, vadovaujant A. Vaitkui – atnaujintas akmuo sportininkų rezultatams įamžinti, vadovaujant A. Latakui išleisti 20 mečio atminimo medaliai.

„Gintarinės jūrmylės“ 25-mečiui išleidome specialų jubiliejinį leidinį, įvesta eilė naujovių, pakeisti rungčių laikai, renginys tapo gyvesnis ir patrauklesnis. Nuo 15-to renginio pradėjome fiksuoti, kas daugiausiai yra prabėgę „Gintarinės jūrmylės“ trasą. Paaiškėjo, kad Algirdas Grublys dalyvauja kiekvienais metais nuo pat 2001 metų, jam įteikiamas vardinis numeris, šiais metais jam bus įteiktas 25 numeris.

Nedaug nuo jo atsilieka Benas Volkovas, jis jau 19 kartų prabėgo „Gintarinės jūrmylės trasą“. Jau 14 kartų trasą įveikė Loreta Kančytė, kuri 2017 metais tapo ir nugalėtoja!

Taip pat noriu padėkoti miesto vadovams, buvusiems merams Rimantui Taraškevičiui ir Vytautui Grubliauskui bei esamam merui Arvydui Vatkui, kurie nuolat dalyvauja renginyje, jį palaiko ir remia savivaldybės lėšomis. Per tuos 25 metus pavyko išlaikyti ilgamečius rėmėjus ir pritraukti naujų. Noriu nuoširdžiai padėkoti visiems rėmėjams ir organizacinio komiteto pirmininkams ir nariams.

Tik Jūsų dėka šis renginys yra toks populiarus mieste, pelnęs Lietuvos ir tarptautinį pripažinimą. Kiekvienais metais į renginį atvažiuoja svečiai iš Latvijos, Ukrainos, Lenkijos. Dažni svečiai iš Estijos. Bendradarbiaujant su Lietuvos lengvosios atletikos federacija vyksta ir Lietuvos rudens kroso pirmenybės.

Jau eilę metų „Gintarinės jūrmylės“ renginys sulaukia Lietuvos lengvosios atletikos federacijos padėkų už bendradarbiavimą. 2016 metais įvyko baisi tragedija, kai varžybų metu sustojo vyr. teisėjo Romo Beržinsko širdis. Teko renginį nutraukti neišaiškinus nugalėtojų.

Per tuos 25 metus anapilin išėjo pradininkai ir organizatoriai- Juozas Rušplaukis, Ignas Pocius, Juozas Grublys, Benjaminas Viluckis. Telydi juos ramybė ir šviesi atmintis. Linkiu renginiui išlikti tokiu populiariu ir gausiai lankomu, rasti naujus rėmėjus ir naujos karto organizatorius, kad sėkmingai įvykdyti 100 mečio viziją.

Linas BRUŽAS, Klaipėdos miesto bėgimo klubo „Gintarinė jūrmylė“ pirmininkas ir vienas iš renginio organizatorių

2012 metais perėmiau estafetes lazdelę, atstovaujant „Gintarinę jūrmylę„kaip klubo pirmininkas.

Džiugu, jog visų rėmėjų ir organizatorių indėliu, organizuojamas analogų neturintis marinistinis renginys, gyvuojantis jau 25 metus. Kiekvieną antrąjį spalio šeštadienį Smiltynėje suskamba varpas, atidarymo metu iškiliai groja karinių jūrų pajėgų orkestras, dalyviai vaišinasi kareiviška koše, žmonės jau ne kantriai laukia pirmųjų startų. Mažieji dalyviai pradeda 0,5 jūrmylės bėgimą, pačius jauniausius kartu bėgime palydi jų tėveliai.

Tradiciškai 13.00 val., galingai nuaidi patrankos šūvis 6 ir 3 jūrmylių startams, kuriuose susirenka greičiausi ir ištvermingiausi, taip pat bėgimo entuziastai. Visada didžiausia intriga išlieka šiuose bėgimuose, todėl verta paminėti įsimintiniausius startus. Vitalij Šafar iš Ukrainos, startavęs šešis kartus ir net 5 trasos rekordus pasiekęs 6 jūrmylių bėgime.

Įdomus faktas, jog paskutinis rekordas pasiektas 2022 metais, įveikus trasą per 33 min. 41 sek., kuomet šiam bėgikui buvo suėję 40 metų. Intriguojantis vyrų bėgimas vyko 2020 metais, tuomet finišo tiesiojoje pasirodė Sergej Platonov iš Baltarusijos ir Wachira Ibrahim Iš Kenijos, nebuvo aišku kas laimės iki pat pabaigos. Tąkart pergalę iškovojo Sergej Platonov, jiems visą trasą ant kulnų lipo Mykola Yuhimchuk iš Ukrainos, kuris užėmė III vietą.

Per pastarąjį dešimtmetį ant nugalėtojų pakylos lipo du lietuviai, tai – Justinas Beržanskis, laimėjęs 6 jūrmylių bėgimą (2018 m.) ir Remigijus Kančys (2019 m.). Moterų 3 jūrmylių bėgime 2020 metais Baltarusijos atstovė Ekaterina Korneenko pagerino trasos rekordą, įveikusi trasą per 18 min. 55 sek.

Iki tol rekordas priklausė Rasai Drazdauskaitei, pasiektas 2009 metais. Įspūdingas moterų bėgimas įvyko 2024 metais, kuomet trasos rekordą net 21 sekunde pagerino Lietuvos atstovė Greta Karinauskaitė, kilusi iš Šiaulių.

Andrejus VAIČIULIS, vienas iš „Gintarinės jūrmylės“ sumanytojų

1996-2012 metais vadovavęs Klaipėdos miesto ir Klaipėdos apskrities lengvosios atletikos federacijoms Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklos direktoriaus, trenerio Mykolo Tumėno ir šios sporto šakos ilgamečio prezidento a. a. Juozo Rupšlaukio įkalbėtas 1996 metais perėmiau Klaipėdos miesto lengvosios atletikos prezidento pareigas.

Čia pat gavau įpareigojimą suaktyvinti federacijos veiklą. Per porą metų įkūrėme Klaipėdos apskrities lengvosios atletikos federaciją.

Suaktyvėjo regiono klubų ir sportininkų dalyvavimas sportiniame gyvenime. Tačiau to buvo aiškiai per mažai. Sudėjome galvas į krūvą. Mykolas Tumėnas pasidalino, kad Kosičės mieste matęs, jog maratono nugalėtojų pavardės iškalamos miesto centre stovinčiame akmenyje. Rygos parke taip pat stovi akmuo kroso nugalėtojams. Mintis mums labai patiko.

Prisiminęs savo jūrinę praeitį iškėliau mintį, kad mūsų renginys turi remtis jūrine tematika. Esame jūrinis miestas ir arklius galima girdyti ne tik Juodojoje jūroje. Kadangi sporte atstumai matuojami metrais, kilometrais, jardais, myliomis, o jūrmylėmis niekur. Pasirinkome ją. Prisiminiau Neringos šviesuolį Kazimierą Mizgirį ir jo įkurtą gintaro muziejų ir gintaro kelią.

Taip atsirado pavadinimas „Gintarinė jūrmylė“. Dėl renginio vietos daug klausimų nekilo. Žinoma, kad prie vasaros estrados. Praėjus kuriam tai laikui susizgribome, o kur jūra? Persikėlėme į Smiltynę. Pasakyta – padaryta. O kiek bėgsime? Kada bėgsime? Kas galės dalyvauti, kokia tikslinė auditorija, pagal kokią sistemą? Masė klausimų. Teko pasukti galvas kol mūsų trijulės mintys sugulė į aiškesnį planą.

Mykolui Tumėnui rekomendavus, pasirinkome rudens kroso formą, antrą spalio šeštadienį 12:00 val. Smiltynėje, lankininkų bazėje. Laiką rinkomės taip, kad nesikirstu su oficialiuoju Lietuvos lengvaatlečiu varžybų kalendoriumi. Laikas ir vieta nekintanti. Viena jūrmylė (1852 metrai) skiriama visoms amžiaus grupėms.

Trys moterims ir šešios jūrmylės vyrams ir tik suaugusiems, fiksuojant trasos rekordą, nugalėtojų pavardes ir rezultatą iškalant akmenyje. Šiomis mintimis pasidalinome su Klaipėdos miesto sporto skyriaus viršininku, vėliau Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Klaipėdos apskrities tarybos pirmininku a. a. Ignu Pociu.

Šis iškilus žmogus labai daug nuveikė, kad šis mūsų sumanymas įgautų kūną. Šiam reginiui jis buvo neabejingas ir aktyvus dalyvis iki paskutinio savo atodūsio. Planai planais, bet skubėti reikėjo.

Prasidėjo naujas tūkstantmetis ir naujas šimtmetis, o mes buvome sumastę pirmąsias varžybas skirti Lietuvos lengvosios atletikos 80- mečio jubiliejui paminėti ir užsibrėžėme tikslą ši renginį vykdyti nuo pradžios ir iki šio šimtmečio pabaigos! O metai jau eina į pabaigą. Nespėjame.

Viskas griuva, viskas byra, viskas verčiasi kūliu. Varžybų nuostatus, suderinęs su Klaipėdos sporto skyriaus viršininku Irenijumi Zaleckiu ir su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Klaipėdos apskrities tarybos pirmininku Ignu Pociumi, patvirtinau tik 2001 metų spalio 15 dieną.

Ir nors Mykolas Tumėnas jau ne vieną dieną su savo auklėtiniais eina keliais, „gaudydamas metrus ir centimetrus, kad atstumai tiksliai atitiktų mūsų deklaruojamas jūrmyles, bet visvien nespėjame.

Nusiritome į lapkritį. Galu gale lengviau atsidusome. Pirmas „Gintarinės jūrmylės“ varžybas paskelbėme lapkričio 10 dienai. Netikėta žinia, kad Vyriausybė paskelbė šeštadienį darbo diena. Ne bėda, perkėlėme varžybas į lapkričio 11 dieną. Viena bėda ne bėda. Jau einant į keltą suėmė didelis nerimas.

Mes klaipėdiečiai mokame nustatyti vėjo stiprumą ir todėl man kirbėjo tik vienas klausimas: keltas į Smiltynę kels ar ne? Keltas nekėlė. Susirinko nemažas pulkelis sportininkų. Lūkuriuojame, stengiamės sužinoti prognozę. Nieko gero. Vėjas nenurims. Pasigirdo pasiūlymų, jei taip nesiseka, tai gal atidedame tą bėgimą kitiems metams. Bus tų bėgimų. Nutariau, kad turiu būti kategoriškas ir demokratijai čia ne vieta. Pasakiau, kad dabar rinksimės kiekvieną šeštadienį kol nepadarysime tai, ką numatėme. Negalime prarasti vienų metų.

Tai unikalus atvejis. Naujas šimtmetis, naujas tūkstantmetis… Matyt mano kalba nebuvo ugninga, nes lapkričio 18-ąją, nors ir buvo graži saulėta diena, susirinko tik skystas būrelis bėgikų. Varžybos įvyko. Pirmajam bėgimui startą davė Lietuvos čempionas, sporto meistras a. a. Juozas Grublys.

Vyriausias teisėjas buvo a. a. Ignas Pocius, distancija ruošė Mykolas Tumėnas, varžybose teisėjavo buvę bėgikai: S. Kašinskas, E. Petrauskienė, I. Dapšienė. Suskaičiavome 60 dalyvių. Šešių jūrmylių nugalėtoju tapo Darius Gruzdys, o trijų jūrmylių nugalėtoja tapo Vida Bytautienė. Vienos jūrmylės rungtyje moterų nugalėtoja tapo Milda Norkutė, tarp vyrų Žydrūnas Mažrimas. Ir čia privalau išreikšti ypatingą padėką orientacininkams.

Jie ne tik stipriai prisidėjo, žymint varžybų trasas, bet ir į pirmąsias varžybas Regina Švagždienė, Violeta Ančerienė ir Algirdas Grublys atsivedė būrį savo klubo „Kopa“ narių ir jie sudarė didžiąją daugumą bėgikų. Violeta Ančerienė „Gintarinės jūrmylės“ varžybose dalyvavo daugiau nei dešimties kartų. Na, o Algirdas Grublys liko pats unikaliausias iš visų dalyvių. Jis vienintelis dalyvavo visose varžybose. Šiais metais bus jau ketvirtis amžiaus! Ir ne tik tuo. Kad jūs būtumėt matę kaip trys broliai tarpusavyje kovojo. Ypač Algirdas kibdavo savo jaunėliui broliui a. a. Juozui į atlapus. Ir nugalėdavo!

Nežiūrint, kad jaunėlis buvo ilgų nuotolių bėgimo sporto meistras ir Lietuvos čempionas. Kaltas svoris. Vyrai prieš kelis mėnesius pradėdavo stebėti vienas kitą, ar anas, kartais, nemeta svorio… Taigi pradžią padarėme.

Tik tuo ir buvome patenkinti. Buvo karštos diskusijos. Supratome, kad šis sumanymas gali įgauti kūną tik su rimtomis pajėgomis ir palaikymu ir kadangi renginio tematika jūrinė tai akys natūraliai krypo į jūrines organizacijas. Juozas Rupšlaukis tuomet dirbo Uosto direkcijos personalo skyriaus viršininku tai ir pasiūlė juos.

Nutarėme kurti organizacinį komitetą, kurį sudarytų įvairių organizacijų ir rėmėjų atstovai. Į pirmojo organizacinio komiteto pirmininkus Juozas Rupšlaukis pasiūlė Uosto direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotoją Algirda Dulkę, kurį charakterizavo kaip aistringą sportininką ir gerą organizatorių.

Jis mus įdėmiai išklausė ir – sutiko. Į pirmą posėdį atsinešė tuščią segtuvą ir… Paskui mes ten rasdavome viską ką pamesdavome…. Vadovavo penkis metus. Per tą laikotarpį sukūrėme pagrindinį varžybų karkasą. Po jo šias pareigas ėjo Uosto direkcijos generaliniai direktoriai Sigitas Dobilinskas, Eugenijus Gentvilas, Arvydas Vaitkus (dabar Klaipėdos meras) ir Algis Latakas.

Visi šie žmonės ypatingai prisidėjo prie „Gintarinės jūrmylės“ gyvavimo. 2012 metais kovo 31 dieną aš atsistatydinau iš Klapėdos apskrities lengvosios atletikos prezidento pareigų, o Mykolas Tumėnas iš valdybos pirminko pareigų.

Klapėdos apskrities lengvosios atletikos prezidentu buvo išrinktas „Baticum“ televizijos direktorius Virginijus Jurgelevičius, o valdybos pirmininku ilgametis treneris Rimantas Zabulionis. Labai buvome patenkinti šio pasirinkimu, nes Virginijus Jurgelevičius ne tik dalyvavo nuo pirmos “Gintarinės jūrmylės” bėgimo, bet buvo ir vis dar yra šio renginio rėmėjas ir organizatorius.

O Rimantas Zabulionis be pareigų federacijoje, apie dešimtmetį buvo varžybų vyr. teisėju. Pagarba jiems.

Algirdas DULKĖ, 2002-2005 metų „Gintarinės jūrmylės“ organizacinio komiteto pirmininkas

Džiaugiuosi, kad man teko garbė būti „Gintarinės jūrmylės“ Organizacinio komiteto pirmininku ir organizuoti „Gintarinės jūrmylės“ varžybas 2002-2005 metais. 2002 metų spalio 12 dieną vykęs bėgimas buvo skirtas 750 metų Klaipėdos miesto jubiliejui.

Buvo nutarta padaryti šventę ne tik sportininkams, bet visiems dalyviams ir rėmėjams. Kreipėmės į Klaipėdos dizaino centrą, kad sukurtų „Gintarinės jūrmylės“ logotipą, pateikus net šešis variantus, buvo pasirinktas dabartinis, sėkmingai naudojamas iki šiol. Kvietimai į varžybas su bukletais buvo išsiųsti visoms Lietuvos savivaldybėms ir jų sporto skyriams.

Kad suformuoti premijų fondą, lėšas inventoriui, paslaugoms, teisėjų užmokesčiui, buvo kreiptasi raštu į 60 potencialių Lietuvos jūrų krovos kompanijų, Lietuvos laivų savininkų asociaciją, ekspeditorių asociaciją, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos narius su prašymu paremti šį puikų renginį ir aukoti nuo 1 iki 5 tūkstančių litų (apie 290-1450 Eur.). Buvau nustebintas, atsiliepė 6, kiti net neatsakė.

Malonu prisiminti Karinių jūrų pajėgų vadą – admirolą Kęstutį Macijauską, kuris įžvelgdamas „Gintarinės jūrmylės“ perspektyvą ir būtiną priemonę Jūrinės valstybės visuomenei, skirdavo varžybų atidarymui Karinį jūrų pajėgų pučiamųjų orkestrą bei leisdavo, kad (pagal mūsų nupirktus ir pateiktus produktus) Flotilės kokas išvirtų tikrą jūreivišką košę, kurią su arbata dalindavome bėgikams ir visiems dalyviams.

Didelį dėmesį skyrėme bėgimo trasos žymėjimui, teisėjų kolegijai bei apdovanojimų ceremonijai. Varžybų pradžią Jūrų kapitonas paskelbdavo laivo varpo (ryndos) dūžiu, o Klaipėdos miesto meras linkėjimu bėgimo dalyviams. Visa tai sukūrė šventišką atmosferą, kuri ilgainiui tapo tradicija.

2002 m. dalyvavo 333 bėgikai, 2003 m. 413, 2004 m. 471, 2005 m. – 650 bėgikų. Geografija plėtėsi „Gintarinės jūrmylės“ bėgime dalyvavo Latvijos, Estijos, Kaliningrado (Rusija), Vengrijos, Ukrainos sportininkai. Buvo registruotas ir bėgo Šveicarijos atstovas.

„Gintarinė jūrmylė“ tapo tarptautinėmis bėgimo varžybomis! Varžybas pagerbė dalyvaudamas Andrejus Zadneprovskis – 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių vicečempionas, 2008 m. Pekino olimpiados bronzos medalio laimėtojas, 2000 ir 2004 metų pasaulio čempionas, 2001 metų Europos čempionas, 2004 metų pasaulio taurės laimėtojas. Mindaugas Norbutas (Kelmė) Atėnų olimpiados dalyvis.

Būtina pasidžiaugti dalyvėmis: bėgikėmis Lina Grinčikaite, Rasa Drazdauskaite, Inga Juodeškiene, maratonininke Živile Balčiūnaite. Dalyvavo varžybose žymus Lietuvos lengvaatletis Dainius Šaučikovas.

Varžybų puošmena būdavo bėgančios Jūreivių ir Dragūnų kuopos. Būtina pažymėti „Gintarinės jūrmylės“ bėgimo dalyvius – kultūros ir meno atstovus žinomą aktorių Rolandą Kazlą ir dainininką Mindaugą Mickevičių-Mino.

Be galo džiugu buvo matyti jauniausiųjų dalyvių pasirodymus, kurie finišuodavo 0,5 jūrmylės trasoje, įsikibę mamoms į rankas. Truputį vyresni savarankiškai su atsidavimu ir pasididžiavimu kirsdavo finišo juostą. Tai mus nuteikė ateičiai!