50-ajame šeimų krepšinio turnyre „Kazimiero Budrio taurė" – žinomo Lietuvos krepšinio veido debiutas

Tris dienas varžysis 8 šeimos – Bručkai (Gargždai), Stoniai (Švėkšna), Jucikai (Vainutas), Nausėdos (Teneniai), Kiūpeliai (Klaipėda), Skromanai (Šeduva), Šliogeriai (Kaunas) ir Balčiūnai (Biržai), su asociacijos „Lietuvos krepšinis" prezidentu Mindaugu Balčiūnu priešakyje.

Pastarasis šiame šeimų turnyre dalyvaus pirmą kartą. M. Balčiūnas 1998 metais, atstovaudamas Lietuvos kūno kultūros akademijai (LKKA, dabar – Lietuvos sporto universitetas), tapo Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) čempionu, tad šį savaitgalį Klaipėdoje bus puiki proga prisiminti studentavimo laikais demonstruotus krepšinio įgūdžius.

Yra dalyvavę ir Saboniai

Šviesaus atminimo K. Budrio šeimų krepšinio turnyras rengiamas nuo 1977 metų ir seniai išaugo iki tarptautinio lygio. Jame yra dalyvavusios šeimų komandos iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Suomijos ir Vokietijos.

Ypatingo dėmesio sulaukė 2011 metais vykęs 35-asis turnyras, kuriame pirmą kartą dalyvavo ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės – Arvydo Sabonio šeimos komanda.

Nuo 2019 metų, kai Anapilin iškeliavo K. Budrys, šeimų krepšinio turnyro organizavimą sėkmingai tęsia jo bendražygis Algirdas Vaicekauskas.

Klaipėdos miesto garbės pilietis K. Budrys Anapilin, pralaimėjęs kovą su klastinga liga, iškeliavo 2019 metų vasario 19 dieną.

K. Budrys buvo išties iškili asmenybė, savo trofėjų kolekcijoje sukaupusi daugybę laurų: dar jaunystėje kartu su Klaipėdos „Maisto" komanda tapo Lietuvos krepšinio čempionu, o vėlesniais metais su veteranais iškovojo pasaulio vicečempiono, Europos čempiono ir prizininko titulus. Jis buvo apdovanotas KKSD Sporto garbės komandoro ženklu, Sporto garbės kryžiumi, LTOK olimpine žvaigžde ir ordinu „Už nuopelnus Lietuvai".

2012 metų vasarą K. Budrys buvo išrinktas dalyvauti Londono olimpinės ugnies nešimo estafetėje.

Klaipėdietis deglą kelias minutes nešė Pietryčių Anglijos miesto Ašfordo gatvėmis, palei kurias buvo nusidriekusios minios žmonių.

„Klaipėdoje aš praleidau visą gyvenimą: mačiau ir prieškario, ir karo laikotarpį, vėliau teko matyti ir griuvėsius. Klaipėda – mano širdies miestas. Su šiuo miestu susiję gražiausi prisiminimai", – „Vakarų ekspresui" yra sakęs K. Budrys.

Dar prieš mirtį K. Budrys su ašaromis akyse prisiminė olimpinės ugnies nešimo misiją.

„Tai buvo tarsi padėka už visą mano sportinį kelią. Kai bėgau su deglu rankose, tiesiog virpėjo širdis. Aplink buvo daugybė žmonių – visi plojo ir džiaugėsi. To apsakyti žodžiais neįmanoma, kūnu bėgiojo malonūs šiurpuliukai", – naujienų portalui VE.lt yra sakęs šviesaus atminimo K. Budrys.

Klaipėdoje gimęs ir augęs K. Budrys žaidė rankinį, ledo ritulį, futbolą, daugiausia – krepšinį. Nemažai metų jis skyrė lengvajai atletikai, jį kasmet buvo galima išvysti ir tradicinėse „Gintarinės jūrmylės" bėgimo varžybose.

Baigęs Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, K. Budrys įsidarbino „Lietuvos jūrų laivininkystėje" sporto metodininku, ten įkūrė „Meridiano" sporto klubą. Vėliau, beveik dešimt metų dirbdamas pirmuoju kapitono padėjėju prekybiniame laive, kurio įgulą sudarė 26–28 žmonės, rengdavo tikras sporto žaidynes.

Triume buvo įrengęs tinklinio, mažojo futbolo ir net krepšinio aikšteles.

Jo iniciatyva įkurtas krepšinio veteranų klubas „Neptūniečiai" nuolat rengia Lietuvos miestų veteranų turnyrus ir dalyvauja Lietuvos, Europos bei pasaulio veteranų čempionatuose.

Šviesaus atminimo K. Budrys nuolat kartodavo:

„Šeima yra pats brangiausias turtas ir didžiausia vertybė, ją privalo puoselėti kiekvienas. Juk kuo daugiau darnių ir sveikų šeimų gyvens valstybėje, tuo ji bus stipresnė. Viso to galima pasiekti per krepšinį, kuris Lietuvoje taip pat yra vertybė. Jį žaisdamos šeimos tvirtėja, auga jų kolektyviškumas ir galiausiai didėja gimstamumas, ko mums Lietuvoje trūksta."

„Ištikimybė tradicijai"

© Redakcijos archyvo nuotr.

Algirdas Vaicekauskas, pastarųjų metų pagrindinis „Kazimiero Budrio taurės" turnyro organizatorius:

„Mieli turnyro dalyviai, bičiuliai ir žiūrovai,
Šiemet – 50-asis šeimų krepšinio turnyras „Kazimiero Budrio taurė". Man tai jau 40-asis ir 7-asis be Kazimiero...

Kaip greitai bėga laikas. Užaugo nauja karta. Šiandien tie, kuriuos tėvai pakeldavo iki krepšinio lanko įmesti kamuolį, jau patys šoka ir deda į krepšį.

Yra turnyrų, kuriuose skaičiuojami taškai. Yra turnyrų, kuriuose skaičiuojamos pergalės.
O „Kazimiero Budrio taurės" turnyre visada buvo skaičiuojami žmonės, šeimos, draugystės ir ištikimybė tradicijai.

2026-aisiais jubiliejinį – 50-ąjį turnyrą pasitinkame su ypatingu jausmu. Penki dešimtmečiai – tai ne tik datos ar statistika. Tai ištisa Lietuvos šeimų krepšinio istorija, užaugusi Klaipėdoje, kur sportas visada buvo daugiau nei rungtynės.

Šiandien jau sunku įsivaizduoti šią šventę be žmogaus, kurio vardu pavadinta – Kazimiero Budrio, Klaipėdos miesto garbės piliečio, pirmojo Lietuvoje apdovanoto LTOK „Kilnaus poelgio sporte" („Fair play") prizu, 2012 metų Londono olimpinių žaidynių ugnies estafetės dalyvio. Jis visą gyvenimą tikėjo, kad sportas pirmiausia turi vienyti žmones. Jo dėka turnyras tapo vieta, kur susitinka kartos, šeimos, giminės ir draugai.

Nuo 2019 metų turnyras vyksta jau be Kazimiero, tačiau aikštelėje ir tribūnose tebėra gyva jo dvasia – pagarba žmogui, bendrystė, šeimos tradicija ir meilė krepšiniui. Šią atsakomybę šiandien nešame mes, nes mums svarbu išsaugoti ir tęsti ne tik turnyro vardą, bet ir jo vertybes.

Per penkis dešimtmečius „Kazimiero Budrio taurėje" dalyvavo daugybė šeimų (virš 1000) ir labai garsių šeimų. Turnyro istorijoje savo pėdsaką paliko ir olimpinių čempionų giminės. Net 8 kartus taurę iškovojo Modesto Paulausko šeima – vardas, neatsiejamas nuo Lietuvos krepšinio istorijos. 

Turnyre rungtyniavo ir Arvydo Sabonio šeima – 2011 metais, kai sūnūs dar buvo jaunieji krepšininkai. Saboniai iškovojo bronzos medalius. Šešis kartus turnyre triumfavo Kasparavičių šeima, garbingai atstovavusi Platelių miesteliui Plungės rajone.

Užsienio komandų tarpe net 3 kartus triumfavo darni ir svetinga Biskup šeima iš Hardegsen (Salzgitter) miestų.

Tačiau svarbiausia šiame turnyre buvo ne titulai. Čia vienoje aikštelėje susitikdavo garsūs sportininkai ir paprastos šeimos, tėvai ir vaikai, seneliai ir anūkai. Čia buvo kovojama ne tik dėl pergalių – čia draugauta, kurti prisiminimai, švęstos vestuvės, auginti vaikai ir perduodama meilė krepšiniui iš kartos į kartą.

Tariame ypatingą padėką žmogui, kuris padėjo išsaugoti šio turnyro istoriją ateities kartoms – sporto žurnalistikos legendai Vidui Mačiuliui. Kaip pats Vidas mini, prie turnyro prisijungė 1994 metais XVIII turnyre. Vėliau jo sukurtas filmas „Jūreivio keliai... krepšinio uoste" tapo ne tik pasakojimu apie Kazimierą Budrį, bet ir jautriu liudijimu apie žmones, kūrusius Klaipėdos sporto dvasią.

Šiemet 80-metį minintis Vidas Mačiulis ir 34-ąjį „Krepšinio pasaulyje" sezoną pradėjęs išlieka neblėstančios energijos, išminties ir profesionalumo pavyzdžiu. Iš jo semiamės patirties, sumanumo, įžvalgų ir svarbiausia – padorumo.

Tad mieli turnyro dalyviai, būkite kantrūs, pakantūs ir draugiški aikštelėje ir už jos ribų. Pasidžiaukite viešnage Klaipėdoje, laisvu nuo varžybų metu aplankykite mūsų pajūrį. Gal sėdę į 11 numerio autobusą aplankykite Lėbartų kapinėse Kazimiero Budrio amžino poilsio vietą šalia koplyčios (kvartalas 11, kapavietės nr. 0046).

Didelis ačiū asociacijos „Lietuvos krepšinis" viceprezidentui, LSKL prezidentui, UAB „Mūsų laikas" vadovui Rimantui Cibauskui už ilgametę paramą ir įžvalgas šiam turnyrui.

Ačiū Klaipėdos miesto savivaldybei, merui Arvydui Vaitkui, Klaipėdos krepšinio federacijai (prez. V. Nagys), Rimantui Taraškevičiui, Vytautui Platūkiui, Eugenijui Milašiui, Sigitui Jurčiui, S. Jokužio spaustuvei, Gintarui Tomkui, Pauliui Matulevičiui, asociacijai „Lietuvos krepšinis", Kazimierui Vainorai, nidiškiui Arūnui Burkšui, KVJUD (dir. A. Latakas), Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklos direktoriui Dariui Raišučiui ir daugeliui kitų, kurie eilę metų buvo turnyro partneriai ar rėmėjai.

Nuoširdžiai dėkoju Jolantai ir Eduardui Budriams, tapusiems šios programėlės išleidimo mecenatais.

50-oji „Kazimiero Budrio taurė" – tai daugiau nei turnyras. Tai gyva šeimų, sporto ir pagarbos žmogui istorija. Istorija, kuri tęsiasi. Gerų emocijų ir gražaus laiko Jums viešint svetingoje Klaipėdoje " , - sakė A. Vaicekauskas.

50-ojo turnyro tvarkaraštis

Turnyras vyks Klaipėdos sporto rūmuose (S. Dariaus ir S. Girėno g. 10).

2026 m. gegužės 29 d. / Penktadienis
18.00 val. BRUČKAI (Gargždai) – STONIAI (Švėkšna)
19.00 val. TURNYRO ATIDARYMAS
19.20 val. JUCIKAI (Vainutas) – NAUSĖDOS (Teneniai)
20.20 val. KIŪPELIAI (Klaipėda) – SKROMANAI (Šeduva)

2026 m. gegužės 30 d. / Šeštadienis
10.00 val. NAUSĖDOS (Teneniai) – BRUČKAI (Gargždai)
10.45 val. SKROMANAI (Šeduva) – BALČIŪNAI (Biržai)
11.30 val. JUCIKAI (Vainutas) – STONIAI (Švėkšna)
12.15 val. SKROMANAI (Šeduva) – ŠLIOGERIAI (Kaunas)
13.00 val. BALČIŪNAI (Biržai) – KIŪPELIAI (Klaipėda)
14.00 val. NAUSĖDOS (Teneniai) – STONIAI (Švėkšna)
15.45 val. KIŪPELIAI (Klaipėda) – ŠLIOGERIAI (Kaunas)
16.30 val. JUCIKAI (Vainutas) – BRUČKAI (Gargždai)
17.15 val. BALČIŪNAI (Biržai) – ŠLIOGERIAI (Kaunas)
18.20 val. Vakaronė (Šokių studija „Svajonė", Mainų g. 6, Klaipėda)

2026 m. gegužės 31 d. / Sekmadienis
10.00 val. dėl 7–8 vietos
11.00 val. dėl 5–6 vietos
12.00 val. dėl 3–4 vietos
13.00 val. dėl 1–2 vietos
14.00 val. turnyro uždarymas, komandų apdovanojimai

TURNYRO NUGALĖTOJAI

1977 metai – BUDRIAI (Klaipėda)
1978 metai – BUDRIAI (Klaipėda)
1979 metai – PAULAUSKAI (Kaunas)
1980 metai – PAULAUSKAI (Kaunas)
1981 metai – PAULAUSKAI (Kaunas)
1982 metai – PAULAUSKAI (Kaunas)
1983 metai – PAULAUSKAI (Kaunas)
1984 metai – MASALSKIAI (Panevėžys)
1985 metai – PAULAUSKAI (Kaunas)
1986 metai – PAULAUSKAI (Kaunas)
1987 metai – PAULAUSKAI (Kaunas)
1988 metai – LEONAVIČIAI (Panevėžys)
1989 metai – LILL (Talinas, Estija)
1990 metai – ZEIDAKS (Ryga, Latvija)
1991 metai – NAVICKAI (Kudirkos Naumiestis)
1992 metai – BISKUP (Salzgitteris, Vokietija)
1993 metai – BISKUP (Salzgitteris, Vokietija)
1994 metai – NAVICKAI (Kudirkos Naumiestis)
1995 metai – IGIN (Maskva, Rusija)
1996 metai – BISKUP (Salzgitteris, Vokietija)
1997 metai – NAVICKAI (Kudirkos Naumiestis)
1998 metai – STONKAI (Kretinga)
1999 metai – PUŠKORIAI (Kretinga)
2000 metai – STONKAI (Kretinga)
2001 metai – STONKAI (Kretinga)
2002 metai – MEJERAI (Vabalninkas, Biržų r.)
2003 metai – ZAIKAUSKAI (Vilnius)
2004 metai – LILL (Talinas, Estija)
2005 metai – KASPARAVIČIAI (Plateliai, Plungės r.)
2006 metai – KASPARAVIČIAI (Plateliai, Plungės r.)
2007 metai – KASPARAVIČIAI (Plateliai, Plungės r.)
2008 metai – KASPARAVIČIAI (Plateliai, Plungės r.)
2009 metai – KASPARAVIČIAI (Plateliai, Plungės r.)
2010 metai – STONKAI (Švėkšna, Šilutės r.)
2011 metai – KASPARAVIČIAI (Plateliai, Plungės r.)
2012 metai – KIŪPELIAI (Klaipėda)
2013 metai – KIŪPELIAI (Klaipėda)
2014 metai – ŽUKAUSKAI (Šiauliai)
2015 metai – KIŪPELIAI (Klaipėda)
2016 metai – NAUSĖDOS (Teneniai, Šilutės r.)
2017 metai – ŽUKAUSKAI (Šiauliai)
2018 metai – NAUSĖDOS (Teneniai, Šilutės r.)
2019 metai – RUŠKIAI (Veiviržėnai, Klaipėdos r.)
2020 metai – ŽUKAUSKAI (Šiauliai)
2021 metai – ŠLIOGERIAI (Kaunas)
2022 metai – ŽUKAUSKAI (Šiauliai)
2023 metai – ŽUKAUSKAI (Šiauliai)
2024 metai – ŠLIOGERIAI (Kaunas)
2025 metai – NAUSĖDOS (Teneniai, Šilutės r.)