Miško keliukai, plentas, pajūrio smėlis ir kopos – visa tai vienoje trasoje, kur distancijos matuojamos jūrmylėmis!
Varžybų atidarymas šeštadienį – 12.30 val. Sveikatingumo ir sporto bazėje (Smiltynės g. 13A).
Visi norintieji prabėgti 1, 3 arba 6 jūrmyles, gali registruotis čia: https://www.gintarinejurmyle.lt/registracija/
Šio renginio informacinis rėmėjas "Vakarų ekspresas" iki renginio Jums, mieli skaitytojai, kasdien pateks įvairių su "Gintarine jūrmyle" susijusių naujienų.
Šįkart dėmesio centre - istorija apie 6 tonas sveriantį akmenį.
Turbūt daugelis iš jūsų, vaikštinėdami po Smiltynę, esate regėję didžiulį akmenį, ant kurio iškalti tam tikri vardai ir laikai. Tai ne šiaip akmuo, o legenda tapęs 6 tonas sveriantis iš Kuršių marių dugno ištrauktas paminklinis akmuo, kurį kūrybiškai apdorojo skulptorius Arūnas Sakalauskas – iškalė visų tarptautinio pripažinimo sulaukusių bėgimo varžybų „Gintarinė jūrmylė" nugalėtojų pavardes.
Tradicijos tęsiamos ir šis akmuo kasmet pasipildo vis naujais vardais ir pavardėmis, o tie bėgikai, kurių pavardės yra iškaltos šiame akmenyje – gali didžiuotis. Jie yra unikalaus renginio – „Gintarinės jūrmylės" istorijos dalimi.
Įkvėpė latvių ir čekų pavyzdžiai
Vienas iš „Gintarinės jūrmylės" sumanytojų klaipėdietis, ilgus metus lengvosios atletikos treneriu dirbęs Mykolas Timėnas prisiminė viso to pradžią ir papasakojo minėtojo akmens istoriją.
„Idėja surengti unikalų bėgimą pajūryje daugybę metų kirbėjo Klaipėdos lengvosios atletikos federacijos narių galvose.
Tačiau vis trūko originalaus sprendimo – kaip padaryti tokį renginį, kuris išsiskirtų iš jau vykstančių uostamiestyje ir kituose Lietuvos miestuose. Kartą iš varžybų sugrįžęs pasikviečiau dar vieną lengvosios atletikos entuziastą Andrejų Vaičiulį pasikalbėti ir taip užgimė ši idėja", – pasakojo M. Tumėnas.
Pasirodo, ramybės M. Tumėnui nedavė akmuo – unikalus bėgimo varžybas ir nugalėtojų vardus įamžinantis simbolis. Vienas toks riedulys, primenantis kasmet rengiamas varžybas, stovi Rygos centre. Kitas paminklinis akmuo, skirtas bėgikams, puošia Košicės (Čekija) miestą.
„Akmuo buvo minties pradžia, nuo kurios pradėjome diskusijas apie įvairius bėgimo variantus Klaipėdoje", – sakė M. Tumėnas.
Akmuo stovi jau trečioje vietoje
Apie „Gintarinės jūrmylės" legendinį akmenį įdomią istoriją papasakojo ir kitas „Gintarinės jūrlylės" bėgimo organizatorių Andrejus Vaičiulis.
„Šis akmuo – ne šiaip koks laukų riedulys, o ištrauktas iš Kuršių marių dugno, atliekant uosto gilinimo darbus. Vežant akmenį iš uosto, mus sulaikė muitininkai, ir vertė pasiaiškinti, kokį slaptą krovinį čia gabename", – pikantiškas detales prisiminė A. Vaičiulis.
Nugalėtojų vardus įamžinantis paminklinis akmuo šiuo metu stovi jau trečioje vietoje.
Pirmą kartą jį pastatė patys sportininkai šalia Sportininkų bazės administracinio pastato. Tačiau tam paprieštaravo Kuršių nerijos nacionalinis parkas – esą vieta su jais nesuderinta, ir perkėlė akmenį prie viešojo tualeto, taip sukeldami didžiulį visuomenės pasipiktinimą.
Galop kompromisas buvo rastas ir „Gintarinės jūrmylės" akmuo pastatytas šalia kelto, kur yra iki šiol.
Kūrė įvairius scenarijus
M. Tumėnas prisiminė, kad būsimųjų „Gintarinės jūrmylės" varžybų idėja ir scenarijus buvo gvildenami ne vieną dieną. Pradžioje buvo žinoma tik viena – tai bus bėgimas, kurio nugalėtojai įamžinami akmenyje. Prisijungus Juozui Rupšlaukiui, daug diskutuota, kur renginys galėtų vykti.
Nuspręsta, kad bėgimas privalo vykti prie vandens. Ir trasa, ir jos kraštovaizdis turįs būti įvairus – plentas, pajūrio smėlis, vanduo, kopos, kalniukai. Taip visų akys nukrypo į unikalų gamtos kampelį – Smiltynę.
Įprastai bėgimas matuojamas metrais, kilometrais, myliomis, jardais. Tačiau šiam reikėjo rasti kitą, specifinį, mato vienetą. Kadangi Lietuva – jūrinė valstybė, o Klaipėda – vienintelis šalies uostas, bėgimą nuspręsta matuoti jūrmylėmis (1 jūrmylė – 1 852 m). Gintaro kelio istorija bėgimui suteikė dar vieną, tik šiam kraštui būdingą gintarinį atspalvį.
Remiantis orientacininkų patirtimi, paruošta unikali „Gintarinės jūrmylės" trasa, kurią matavo ir kūrė M. Tumėnas. Dalyviai bėga plentu, marių pakrante, Smiltynės miško takeliais, kopų keliukais bei pajūrio smėliu.
„Trasa tikrai įdomi ir ne iš lengvųjų. Galima sakyti, kad nubėgę 3 jūrmyles sportininkai apibėga visą Lietuvą – išbando Suvalkijos lygumas, Aukštaitijos kalnelius ir pamario klampų smėlį", – pasakojo M. Tumėnas.
Kol jis buvo tarp „Gintarinės jūrmylės" organizatorių, skrupulingai rinko protokolų knygutes, kuriose užfiksuotos ne tik jūrmylę įveikusių bėgikų pavardės, rezultatai, bet ir susirinkimų užrašai, pastabos, rėmėjų pasiūlymai, laikraščių iškarpos ir programėlės.
Augantis dalyvių skaičius
Jis pamena, kad pirmaisiais „Gintarinės jūrmylės" organizavimo metais buvo susidurta ir su netikėtumais.
2001-ųjų lapkritį suplanuotas pirmasis bėgimas neįvyko. Sutrukdė didžiulis štormas, dėl kurio buvo sustabdytas keltų į Smiltynę darbas. Po savaitės įvykusioje pirmojoje „Gintarinėje jūrmylėje", kurią organizavo tik trys žmonės, dalyvavo 60 bėgikų. Pirmosios jūrmylės biudžetas buvo kuklus – vos 5 000 litų (apie 1450 Eur.).
M. Tumėnas prasitarė, kad tuomet sąmoningai nebuvo kviesti bėgikai iš kitų miestų.
„Norėjome, kad pirmuoju nugalėtoju žūtbūt taptų klaipėdietis, o tokių stiprių, kurie galėtų varžytis su kitų miestų sportininkais, tuomet neturėjome", – išdavė paslaptį pokalbininkas.
Jau po metų „Gintarinės jūrmylės" bėgime dalyvavo 333 sportininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir kaimyninės Latvijos. Vėliau šis skaičius ėmė sparčiai augti ir jau artėja prie 1000 dalyvių ribos, o ir dalyvių geografija vis plečiasi.
„Gintarinės jūrmylės" renginys vis garsiau girdimas už mūsų valstybės sienų, tad ne tik kaimyminių valstybių atstovai atvyksta prasibėgti šia unikalaus pajūrio kampelio trasa.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą