Ant Vilniaus ledo lietuvių nuoskaudos ir pažadas: „Kitąmet vėl kabinsimės į pirmą vietą“

Lietuvos komanda tenkinosi sidabru ir kitąmet vėl žais trečiajame pagal pajėgumą planetos čempionate.

Sidabro medaliai IB divizione yra antras lietuvių rezultatas per šalies ledo ritulio istoriją šiame lygmenyje, bet vėlyvą penktadienio vakarą antroji vieta ir iš tribūnų darniai skambantis „Ačiū, ačiū“ mažai džiugino šeimininkus.

„Nelabai sidabras džiugina. Norėjome aukso, bet yra kaip yra – Ukraina stipri komanda, gerai kovėsi, – sakė geriausiu turnyro žaidėju Lietuvos komandoje pripažintas Paulius Gintautas, turnyre pelnęs 3 įvarčius ir atlikęs 3 rezultatyvius perdavimus. – Aišku, labai liūdna pralaimėti finalą, bet praeis pora dienų ir galėsime pažvelgti kitaip – padarėme gerą darbą ir šiame čempionate žaidėme gerai.“

Jausmai dėl vietos ir parodyto žaidimo iškart po finalo vertų rungtynių maišėsi ir Lietuvos rinktinės kapitonui Nerijui Ališauskui.

„Niekada nėra smagu pralaimėti paskutines sezono rungtynes. Kitos emocijos būtų, jei laimėtume auksą, bet, deja, pralaimėjome ir liekame šiame divizione, – sakė N.Ališauskas. – Nėra smagu, bet atėmus šias rungtynes, rezultatas yra geras. Kažkiek jis ir tenkintų, nors dabar sunku priimti.“

Treneris Ronas Pasco stengėsi pakelti žaidėjų galvas aukštyn.

„Dėkingas jiems už penkias savaites rinktinėje – didelės žaidėjų nuopelnas, kad šeimas ir atostogas iškeitė į pasirengimą ir žaidimą šiame turnyre. Manau, kad galime didžiuotis savo darbais“, – sakė 52 metų kanadietis.

R.Pasco treniruojamai Lietuvos rinktinei nepavyko pakartoti 2018 metų Kaune sėkmės, kuomet „Žalgirio“ arenoje dar su Dainiumi Zubrumi ir Dariumi Kasparaičiu aikštėje buvo ir auksas, ir pirmasis istorijoje bilietas į antrą pagal pajėgumą pasaulio divizioną.

Nuo tada tris sezonus IA pirmenybėse žaidę ir pernai iš antrojo lygmens iškritę lietuviai šiemet Vilniuje startavo keturiomis pergalėmis prieš Ispaniją, Estiją, Nyderlandus ir Kiniją, bet penktadienį jiems reikėjo pergalės prieš tokią pat statistiką, tik dar geresnį įvarčių santykį sukaupusius Ukrainos ledo ritulininkus.

Šie, nepaisant šalyje vykstančio karo su okupantais, subūrė kovingą komandą, kuri sugrįš į IA divizioną pirmą sykį nuo 2017 metų ir kitais metais turės galimybių pasigrumti dėl vietos elitiniame pasaulio čempionate, kur yra žaidusi geriausiais Ukrainos ledo rituliui laikais 1999-2006 metais.

Suprasti akimirksniu: Lietuvos komandos rezultatai:

Lemiamose turnyro rungtynėse Lietuvos ledo ritulininkai pagaliau sulaukė didesnės sirgalių paramos.

Per pirmąsias ketverias čempionato Vilniuje akistatas „Twinsbet“ areną aplankydavo kaskart panašius skaičius ištikimų aistruolių – po 2,5 tūkst. per mačą.

Penktadienio vakarą prie arenos nusidriekė ilga žmonių eilė, o galiausiai tribūnose gaudė apie 6 tūkst. ledo ritulio mėgėjų, tarp jų ir pastebima ukrainiečių sirgalių su vaikais grupė.

Ukrainos ledo ritulio legendos, visų laikų rezultatyviausio šios šalies NHL ledo ritulininko, Dmytro Hrystičiaus treniruojami ukrainiečiai iškart ėmė rodyti, kodėl jie laikomi turnyro ir paskutinių rungtynių favoritais.

Lietuviai tris kartus per kėlinį liko mažumoje dėl taisyklių pažeidimų. Nors iš pradžių varžovų smūgius sugėrė po mačo geriausiu turnyro vartininku pripažintas Mantas Armalis, vėl atėjo minutės, kai šeimininkai turėjo vienu žaidėju mažiau, o komandos draugo užtvara pasinaudojęs Daniilas Trachtas klastingu smūgiu nuginklavo mūsų komandos vartininką.

„Startas buvo sunkus, gavome 3 pražangas, tai apsunkino mūsų žaidimą. Galbūt jei rungtynių pradžioje būtume susikūrę daugiau progų, mačas būtų pasisukęs kita kryptimi“, – pažymėjo R.Pasco.

Treneris pyko ant teisėjų, bet po mačo jų sprendimų nesmerkė, kitaip nei P.Gintautas, kuris kalbėjo karščiau.

„Gal pirmąsias 10 minučių ne tai, kad drebėjome, bet jaudulys jautėsi. Mus išmušė iš vėžių, kai pirmajame kėlinyje gavome baudos minučių. Žaidžiant prieš tokią stiprią komandą negalima daryti iš viso pražangų, nes jie greitai pasinaudoja, – sakė P.Gintautas. – Negaliu pasakyti, kodėl prasižengėme dažniau nei įprasta. Gal dėl nuovargio, o gal ir pražangos buvo tokios 50/50, o tokias švilpti finale – tarsi nepagarba mums.“

Kapitonas N.Ališauskas stengėsi teisėjavimą vertinti ramiau. „Aukštai pakelta lazda ar lazda tarp kojų – vadinasi, mes patys žaidėme neatsargiai. Yra emocijos ir nepasitenkinimas, bet tai tik emocijos“, – sakė iš Slovakijos čempionato tiesiai į rinktinę turnyro išvakarėse atskubėjęs gynėjas.

Praleistas įvartis tarsi pažadino Lietuvos rinktinę. P.Gintautas dukart per kelias sekundes galingai parbloškė varžovus, prikeldamas tribūnas.

Prie skanduočių „Lietuva, Lietuva“ ir „Įvartį, įvartį“, lietuviai šturmavo Ukrainos komandos vartus pirmojo kėlinio pabaigoje.

Martynas Grinius surengė pavojingą ataką ir susistumdė su ukrainiečiais prie vartų antrojo kėlinio pradžioje, tačiau tarsi iš niekur greitą ataką išvystę ukrainiečiai prie varto rado D.Trachtą ir šis pelnė antrą savo įvartį, rezultatą paversdamas 2:0.

Du rimti susistumdymai kilo tuo metu prie Lietuvos komandos vartų, kai mūsiškiai rankomis stojo ginti atakuojamą M.Armalį, bet pralaužti varžovų gynybos šeimininkams nesisekė ir tada, kai žaidė daugumoje – ukrainietis buvo pašalinta dviem minutėms už smūgį į veidą Tadui Kumeliauskui, kuris čempionato eigoje paskelbė, jog po šio turnyro baigs karjerą Lietuvos rinktinėje būdamas 33-ejų.

Nors trečiajame kėlinyje iš senkančių jėgų paskutinius likučius spaudę lietuviai surengė pavojingų atakų, Ukrainos rinktinės trečiasis įvartis atšaldė šeimininkus viltis.

Vis dėlto, Lietuva kovojo iki pabaigos ir likus žaisti pustrečios minutės per kelių smūgių ataką ledo ritulys nukeliavo iki Eimanto Noreikos, kuris iš arti pelnė vienintelį lietuvių įvartį finalinėse rungtynėse.

„Turbūt puolime per ilgai ieškojome savo įvarčio, - atsiduso N.Ališauskas. – Ukrainiečiai gerai gynėsi, sunku buvo pramušti jų gynybą. Per vėlai įmušėme.“

Ketvirtą įvartį priešpaskutinę minutę praleidę lietuviai finišavo antri turnyre ir 24-oje vietoje bendroje ledo ritulio pasaulio sistemoje.

Iš džiaugsmo nusimetę pirštines ir šalmus ukrainiečiai puolė į ratą šokti džiaugsmo šokį ant ledo.

Lietuviai liko per apdovanojimus prikandę lūpas su savomis mintimis apie rungtynes ir ateitį.

„Manau, kad kitais metais vėl kabinsimės į pirmą vietą ir stengsimės ją laimėti, nesvarbu kur bus turnyras ir kokia komanda ateis iš aukštesnės grupės, – sakė komandos kapitonas N.Ališauskas. – Mes jau matėme, kad galime žaisti aukštesniame divizione, o ir šiandien nėra gėda dėl pasirodymo.

Liūdna, bet rytoj emocijos nuslūgs ir būsime patenkinti jei ne rezultatu, tai žaidimu.“