Francois Lamy: apie Breso Burgo klubą, ryšius su Lietuva ir „7bet-Lietkabelį“

Gerai pažįstamas varžovas Aukštaitijoje svečiavosi ir pastaruosius du sezonus, o Nenado Čanako auklėtiniams namie abukart pavyko pasiekti pergales.

Praėjęs sezonas „JL“ ekipai buvo istorinis – Europos taurėje pasiektas finalas, kuriame nusileista Eurolygoje jau debiutavusiai Paryžiaus „Paris Basketball“.

Negana to, pernai klube rungtyniavęs talentas Zaccharie Risacheras vasarą buvo pašauktas pirmuoju šaukimu NBA naujokų biržoje, o trečią sezoną klube pradėjęs vyr. treneris Fredericas Fauthoux rugsėjį buvo paskirtas Prancūzijos rinktinės vairininku.

Apie „JL“ sezono pradžią, sėkmingus praėjusių metų rezultatus ir klubo subtilybes svetainei www.kklietkabelis.lt papasakojo Breso Burgo „JL“ sporto konsultantas Francois Lamy.

– Esate sukaupęs ilgametę patirtį dirbant krepšinyje. Kokios jūsų pareigos Breso Burgo klube?

– Mano pareigos yra sporto konsultantas. Buvusios patirtys dirbant generaliniu bei sporto direktoriumi klubuose išmokė mane, kad esu efektyvesnis, kai nebūnu per daug arti kasdienės veiklos. Esu atsakingas už klubo sporto strategijos pristatymą valdybai ir prezidentui, tai liečia trenerių štabą ir sudėtį, jų priežiūrą sezono metu. 

Taip pat, kuruoju įvairius struktūrinius projektus ir tarptautinius klubo ryšius, pvz. Zaccharie Risachero NBA naujokų biržos projektą praėjusiame sezone. Tai mano trečias sezonas klube ir dvidešimt šeštas sezonas apskritai dirbant krepšinyje.

– 2021-22 m. sezone dirbote Kauno „Žalgiryje“. Koks apskritai jūsų santykis su Lietuva?

– Lietuvą įsimylėjau 2004 m. savo pirmojo vizito čia metu, tai buvo pirmas kartas, kai lankiausi šalyje, kuri turi labai didelę aistrą krepšiniui ir tokią turtingą istoriją. Prisiminsiu etapą „Žalgiryje“ visą savo gyvenimą, tai yra klubas, kuriam jaučiu labai daug susižavėjimo. 

Taip pat, prisidėjau prie Justės Jocytės persikėlimo į Vilerbano „Asvel“, tuo metu dirbau šiame klube ir neturėjau daug vargo įtikinti Tony Parkerį, kad turime ją pasikviesti. Kai tik galiu pagelbėti Lietuvai ir jos talentams, visada tą darau, dėl to ir į Breso Burgo klubą prieš porą sezonų buvau pakvietęs trenerį Marių Leonavičių ir fizioterapeutę Gintarę Katkutę.

– „JL“ sezoną pradėjo keturiomis pergalėmis Europos taurėje ir trimis iš penkių pergalių Prancūzijos lygoje. Kaip įvertintumėte sezono startą ir vasaros darbus?

– Kaip ir kiekviena komanda, kuri turėjo tiek daug pokyčių, šiek tiek tiek stringame bandydami rasti nuoseklumą puolime, bet esame labai aktyvi ir intensyvi komanda gynyboje. Šiek tiek skaudu, bet šiuolaikinėje krepšinio rinkoje tai yra natūralus ciklas, kad po sėkmingų sezonų, komandos praranda žmones. 

Praradome aštuonis žaidėjus, į jų vietą pasikvietėme septynis. Nebuvo sunku tą padaryti po to, kai Europos taurėje pasiekėme finalą, o Risacheras buvo pašauktas pirmu šaukimu NBA naujokų biržoje.

Visgi, žinojome, kad būtų labai sudėtinga vėl sukurti tokią pat chemiją puolime, todėl nusprendėme rinkti intensyvią, energiną sudėtį, kuri būtų labiau orientuota į gynybą.

– Pastaraisiais metais Breso Burgo klubas fiksuoja sėkmingus rezultatus. Kokias įvardintumėte to priežastis?

– „JL“ dar visai naujas klubas aukščiausioje lygoje, geresnius rezultatus fiksuojantis paskutinius dešimt, o ypač pastaruosius du sezonus. Lūžio taškas buvo naujos arenos atidarymas ir tai, jog klubą perėmė naujas prezidentas Julienas Desbottes, kuris sugebėjo sukurti verslo modelį su daugiau nei 350 rėmėjų ir 4,5 milijonų eurų biudžetu.

– Praėjusiame sezone pasiekėte Europos taurės finalą ir Prancūzijos lygos pusfinalį. Kokius tikslus keliate šiemet?

– Šį sezoną Europos taurėje norime bandyti patekti bent į ketvirtfinalį, o Prancūzijos lygoje vėl pasiekti pusfinalį. Abiejuose turnyruose tą padaryti yra rimtas iššūkis, nes palyginus nedisponuojame labai didžiuliu biudžetu sudėčiai (apie 1,5 mln. eurų). 

Praėjusiame sezone kėlėme klausimą ir dėl Eurolygos, nes jei ne geras „Monaco“ pasirodymas, mes, kaip Europos taurės finalininkai, būtume turėję šansą ten žaisti. Tačiau atsakėme sau, kad klubas dar nėra pasiruošęs ir dar nerodo sėkmingų pastovių rezultatų. 

Logistiniai ir ekonominiai iššūkiai ar trikdžiai galėtų būti sėkmingai išspręsti, bet norime gyventi tvirtai stovėdami ant žemės.

– Rugsėjo mėnesį „JL“ treneris Fredericas Fauthoux buvo paskirtas vadovauti Prancūzijos rinktinei. Ar tai didelis pasiekimas klubui?

– Tai didžiulis pasiekimas Fredžiui, kaip žmonės jį vadina. Jeigu pvz. Pauliaus Jankūno kraujas yra žalias, trenerio Fauthoux mėlynai-baltai-raudonas. Jis myli nacionalinę komandą ir tai buvo asmeninis jo tikslas pasiekti šią poziciją. 

Klubui tai irgi didelis pasiekimas, tačiau tuo pačiu ir iššūkis, nes ši pozicija reikalauja nemažai asmeninių investicijų, o organizacija turi būti tam pasirengusi. 

Manau, kad Prancūzijos krepšinio federacija norėjo naujo veido, nes vyksta kartų kaita. Fauthoux buvo šalia tokių žaidėjų kaip Risacheras praėjusiame sezone ar Victoras Wembanyama, kai dirbo Vilerbane, padėjo iškilti Vincentui Poirier, kai dirbo „Metropolitans 92“ ekipoje.

– Tiek praeitem, tiek užpraeitame sezone lankėtės Panevėžyje. Koks jūsų įspūdis apie miestą ir apie patį klubą?

– Turiu prisipažinti, kad Lietuvoje dažniausiai būnu Vilniuje, su komanda irgi čia apsistojame, nes kelionė iš Prancūzijos labai sudėtinga. Panevėžio klubas yra būtinas Lietuvos lygai ir Europos taurei, tai puiki platforma tobulėjimui. Martynas Purlys ir Nenadas Čanakas atlieka puikų darbą, kurį reikėtų vertinti ne tik pagal šį sezoną, bet pagal visą laikotarpį. 

Prisiminiau apie tai, kai šią savaitę Eurolygoje stebėjau meistriškai atrodžiusį Dovydą Giedraitį, kuris būtent Panevėžyje atskleidė savo gynybines savybes, efektyvumą, brandą ir žaidimo pojūtį. 

Vis prarasti žaidėjus ir atsinaujinti yra mažesnio biudžeto klubų sunki realybė, bet „7bet-Lietkabelis“ sugeba joje veikti labai nuosekliai ir yra patikima organizacija.  Galiu šiam klubui palinkėti tik visa ko geriausio, galbūt tik išskyrus šio antradienio vakarą.