Galutinį sprendimą dėl karjeros priėmęs P. Jankūnas atvirai įvertino sudėtingus „Žalgirio“ metus

2003-ųjų lapkričio 6-ąją dieną tuomet 19-metis P.Jankūnas pirmąjį sykį apsivilko „Žalgirio“ marškinėlius Eurolygos rungtynėse. Dabartinis Kauno ekipos kapitonas tuomet rungtyniavo kartu su gyva Lietuvos krepšinio legenda Arvydu Saboniu ir vienu visų laikų geriausių „Žalgirio“ legionieriumi Tanoka Beardu.

Kauno sporto halėje debiutinėse Eurolygos rungtynėse su „Panathinaikos“ P.Jankūnas pelnė 12 taškų, atkovojo 6 kamuolius bei atliko 3 rezultatyvius perdavimus, o tokį įsimintiną P.Jankūno pasirodymą vainikavo ir pirmoji istorijoje „Žalgirio“ pergalė prieš „Panathinaikos“ klubą tarpusavio susitikimuose 80:74.

Po 19 metų karjeros, iš kurių net 18 sezonų – „Žalgiryje“, P.Jankūnas apsisprendė, kad dės tašką karjeroje. Deja, bet jos veteranui užbaigti skambia nata Kaune nepavyks, mat klubas išgyvena vieną sunkesnių sezonų per pastaruosius metus.

Pavasarį kauniečiai nepateko į Eurolygos atkrintamąsias, nors prieš tai keletą sezonų pavyko tai padaryti. Maža to, šio sezono starte „Žalgiris“ fiksavo 9 pralaimėjimų paeiliui seriją.

„Šie metai buvo kitokie, įvyko nemažai pokyčių, manau, kad tai atsiliepė komandos rezultatui, pergalių sumažėjo. Viskas keitėsi iš pagrindų, ne tik treneriai, bet ir žaidėjai.

Vėliau prireikė ir neplanuotų papildomų pakeitimų, kad procesas gerėtų. Tikrai metai buvo sunkesni, sudėtingiau mums visiems.

Bet nenuleidžiame rankų ir žiūrime į priekį“, – pozityviai kalbėjo P.Jankūnas. Prie visų komandos rūpesčių krepšininką kamuoja ir traumos.

Dėl menisko operacijos puolėjas nerungtyniauja nuo spalio pabaigos, tad tai dar labiau apsunkina situaciją. Vis dėlto P.Jankūnas jau artimiausiu metu grįš į aikštę, o prieš sugrįžimą „Žalgirio“ kapitonas apžvelgė, kaip komandai sekėsi ir ką teko išgyventi 2021-aisiais.

P.Jankūnas interviu portalui lrytas.lt – apie ryšį su Martinu Schilleriu, Šarūno Jasikevičiaus aurą „Žalgirio“ rūbinėje, Jure Zdovco atėjimą, Evaldo Beržininkaičio sugrįžimą, neeilinį pokalbį su sirgaliais bei Jono Mačiulio išsišokimus. 

– Pauliau, kaip sekasi gyti po traumos, kada grįšite į aikštelę?, – lrytas.lt prieš didžiąsias metų šventes paklausė P.Jankūno.

– Viskas pagal planą, gal net truputėlį geriau. Kelio nebeskauda, jau ir pradėjau sportuoti su komanda. Aišku, mes dabar komandinių treniruočių daug neturime, nes nemažai varžybų, išvykų. Visgi viskas gerai, planas yra žaisti prieš Utenos „Juventus“ komandą gruodžio 27-ąją.

– Minėjote, kad per šiuos metus vyko daug pokyčių. Ar jie nepriminė senesnių „Žalgirio“ laikų, kuomet dažnai vykdavo įvairios permainos, keitėsi treneriai? Kai klubą treniravo Š.Jasikevičius, „Žalgiriui“ pavyko išlaikyti tolygų kursą.

– Žinoma, kai buvo Šaras, tuomet niekur dairytis nereikėjo, visiems viskas buvo aišku. Turėjome vieną iš geriausių Eurolygos trenerių, o po jo nebuvo rezultatų, tad klubas priėmė sprendimą, kad reikia pokyčių. Visgi nelyginčiau senų laikų, kuomet treneriai keitėsi, su dabartimi. Situacijos skirtingos.

– Paulius Motiejūnas prisipažino, kad vis dar klausia Š.Jasikevičiaus patarimų. Prabėgus daugiau nei metams, kiek šio žmogaus dar yra likę „Žalgirio“ rūbinėje, komandos viduje?

– Aišku, kad jau nebėra Šaro tiek daug, nes pasikeitė krepšininkai, treneriai, taktikos. Tačiau kol yra rūbinėje žaidėjų, kurie buvo Š.Jasikevičiaus komandoje, tai tol bus minima jo pavardė, juokai, prisiminimai. Jau kai visi krepšininkai, kurie buvo prie jo, paliks komandą, tuomet galbūt ir liks tik prisiminimai.

– Koks buvo jūsų ryšys su atleistu treneriu M.Schilleriu?

– Tarp mūsų ryšys tikrai buvo geras. Treneris yra tikrai komunikabilus, mėgsta bendrauti su žaidėjais. Vasarą, kuomet pasirašė sutartį, net kelis kartus skambino, bendravome. Jis klausė, kaip „Žalgiryje“ viskas vyksta.

Sezono metu taip pat viskas buvo puiku, o dėl atleidimo – klubas priėmė tokį sprendimą. Tiesa, aš žinojau apie tai kur kas anksčiau, ne iš spaudos. Vis dėlto taip nusprendė vadovai, ne žaidėjai priima sprendimus.

– Po atleidimo jums dar teko pabendrauti su M.Schilleriu?

– Taip, kalbėjome. Jis vis tiek liko Kaune, susitinkame gatvėje, mieste, Kaunas nėra didelis. Paklausiame vienas kito, kaip sekasi, tie santykiai išliko geri.

– Kaip jūsų akimis treneriui J.Zdovcui sekėsi perimti M.Schillerio vairą?

– Manau, kad treneris gerai įsiliejo į komandą, atliko savo pirminę užduotį – stabilizavo komandos situaciją. Žinoma, turime šį sezoną nemažai traumų, tai strategui gal neleidžia pilnai išnaudoti savo taktinių sugebėjimų, stipriųjų pusių.

Treniruočių pobūdis taip pat kito, nes M.Schillerio metodika buvo paremta amerikietišku modeliu, o J.Zdovcas grįžo prie europietiško stiliaus, panašaus į Š.Jasikevičiaus.

– J.Zdovcas išskyrė Mantą Kalnietį, kuris jam padėjo perteikti norimą krepšinio filosofiją visai komandai. Žinant jūsų ilgą draugystę su M.Kalniečiu, kiek jums pačiam buvo malonu, kai į „Žalgirį“ grįžo šis įžaidėjas?

– Mantas yra tikras žalgirietis, visada rūpindavosi komanda, klausinėdavo, kaip sekasi. Palaikydavo, kai mums nesisekdavo.

Manau, kad šiuo metu jis savo vaidmenį komandoje atlieka labai gerai, nes jam buvo numatytas atsarginio įžaidėjo vaidmuo, o dabar jam tenka žaisti pagrindiniu. Jam esant aikštėje, komanda jaučiasi užtikrinčiau, M.Kalnietis turi daug patirties, moka valdyti komandą, pats irgi įmeta.

Džiaugiuosi, kad jam sekasi, nes patyrusių krepšininkų, mačiusių ir šilto, ir šalto, mums labai reikėjo.

Paulius Jankūnas. G.Bitvinsko nuotr.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/sportas/krepsinis/2021/12/26/news/galutini-sprendi…

– Norą sugrįžti į „Žalgirį“ rodė ir buvęs žalgirietis bei senas jūsų bičiulis Jonas Mačiulis. Vis dėlto P.Motiejūnas šio puolėjo paslaugomis nesusidomėjo, o pastaruoju metu krepšininkas išreiškė nemažai kritikos ir pačiam P.Motiejūnui, ir „Žalgirio“ rezultatams. Nustebino griežta J.Mačiulio retorika?

– Nenorėčiau komentuoti, ką jis pasakė ir ką nepasakė. Tai yra jo asmeninė nuomonė.

Gyvenime laikais, kuomet visi drąsiai reiškia savo poziciją. Jonas ją išsakė, mes ją išgirdome ir tiek. Manau, kad dabar normalu reikšti savo nuomonę, nepaisant to, kokia ji yra.

– Sezono pradžioje, kai vyko permainos trenerių štabe, nebuvo pergalių, sirgaliai nemažai kritikos žėrė P.Motiejūnui. Ar neigiama emocija iš išorės jautėsi komandos viduje, ar turėjo įtakos žaidėjams?

– Manau, kad viskas priklauso nuo kiekvieno krepšininko atskirai – ar tu įsileidi blogas emocijas, ar ne. Kiekvienas turi žinoti, ar gali su tuo susitvarkyti, ar per daug jautriai į tai reaguoja.

Kritika klubui, tiek P.Motiejūnui... Mes patys davėme visus įrankius, kad mus kritikuotų. Jei būtume žaidę gerai, tai niekas neturėtų pretenzijų. Vis dėlto žaidimas buvo blogas, daug pralaimėjimų.

Yra tokių, kurie kritikuoja teisingai, bet yra tokių, kurie nori tik gauti dėmesio ir sumenkinti „Žalgirį“. Į tokius nekreipiame dėmesio.

– „Žalgirio“ sezono lūžis į geresnę pusę įvyko po to, kai namuose nusileidote Vilniaus „Rytui“, o vėliau turėjote neeilinį pokalbį su komandos sirgaliais. Kaip prisimenate šią situaciją?

– Nemanau, kad lūžis įvyko dėl to. Tiesiog treneris dar buvo šviežiai atvykęs, reikėjo laiko perprasti jo taktiką, kol atsiras pasitikėjimas. Buvome pralaimėję daug rungtynių, kaustė įtampa.

Žinoma, jautėme, kad atmosfera nėra gera, visi įsitempę.

Klubas darė žingsnius, kurie anksčiau veikė – pasikalbėjimai, susirinkimai. Galvojome, kaip galime vienas kitam padėti. Patyrę žaidėjai stengėsi palaikyti jaunesnius, treneris pasiekęs labai daug ir kaip žaidėjas, tad žinojo, kaip elgtis tokiose situacijose. Reikėjo laiko.

Pokalbis su sirgaliais nustebino. Tai nekasdienis dalykas, jie išreiškė savo nuomonę, parodė, kaip jie jaučiasi. Mes privertėme juos taip jaustis, tad tai buvo mūsų kaltė.

– Šiais metais įvyko ir dar vienas sugrįžimas. Treneris Evaldas Beržininkaitis sugrįžo į „Žalgirio“ trenerių štabą. Komanda buvo pasiilgus šios specialisto?

– Aš asmeniškai labai gerai sutikau šią žinią. Evaldas yra mūsų sistemos narys, šeimos narys, kuris buvo prie Š.Jasikevičiaus, puikiai supranta krepšinį.

Mums reikia tokių trenerių, lietuvių, kuris supranta ne tik žaidimą, bet ir žaidėjus. Jis gali patarti treneriui iš užsienio.