Būkim biedni, bet teisingi. Lietuvos kašininkai užusienio komandose praktiškai tik trina suolą. Ypač tose komandose, kurios bent kiek kapojasi Eurolygoje. Žaidimo patirties - mizeris. Pvz. Jokubaitį iš esmės traukė Šaro sentimentai. Ir tai jam davė neįkainojamos žaidybinės patirties. Ar gali staiga žudiko instinktą parodyti kad ir vituozas, tačiau susitaikęs su nuolat kalama mintim, kad jis looser'is. Lietuviai eina, jei juos žinoma ima, į Eurolygos komandas tik dėl babkių, o ne minučių ir karjeros galimybių. Vargu ar garbingas leiblas karjeroje, kad ir Barca ar Panathinaikos, jei tave pramarinavo ant suolo, o po to geriausiu atveju iškeitė arba tiesiog išvijo, atneša tarptautinėje rinkoje daug dividendų. Puikiai žaidęs pvz. Grigonis per porą sezonų Europoje tapo tiesiog niekuo. Manau, kad krepšininkai jaučia didžiulį psichologinį spaudimą, besiremianti senomis rinktinės pergalėmis, ir, suprasdami, kad šansų praktiškai nėra, geriau renkasi nedealyvauti, nei paskui nešioti looser'io etiketę. Žaisti pralaiminčioje rinktinėje taip pat neatneša bonusų ir klubinėje karjeroje. Tą puikiai liudija ir šiandieninis čempionato LT-team reitingas - 16. Naudingiau nežaisti, negu lieti prakaitą. Kašis - LT "antroji religija"? Religija tik pažviegti arenose ir pripampti alaus. Amen.