Į pasaulio kiokušin karatė čempionatą – klaipėdietis Eventas Gužauskas

Kas ketverius metus vykstantis ir savotiška karatistų olimpiada vadinamas čempionatas sutraukia tik aukščiausio lygio kovotojus.

Tiesa, šįkart planetos pirmenybės vyks po penkerių metų, kadangi dėl pandemijos jis buvo perkeltas iš 2021 į 2022 metus.

Geriausias 2021 metų Lietuvos karatė kiokušin kovotojas E. Gužauskas planetos pirmenybėse kovos svorio per 85 kg svorio grupės varžybose. Šioje svorio grupėje iš viso varžysis 34 geriausi įvairių šalių kovotojai.

„Suvažiuoja viso pasaulio karatistų elitas. Konkurencija – didelė, bet aš šioms pirmenybėms ruošiausi labai atsakingai: vasarą buvo stovyklų ir Barselonoje (Ispanija), ir Prancūzijos kalnuose, ir Druskininkuose, ir Klaipėdoje, ir Akmenėje, ir Palangoje, ir Klaipėdoje. Buvo ilgas pasiruošimas. Manau, kad esu geriausios sportinės formos, kokia yra buvusi. Viskas paaiškės per varžybas. Mano tikslai – aukščiausi“, - VE.lt sakė E. Gužauskas.

Iš viso Lietuvai šiose pasaulio pirmenybėse atstovaus 13 karatistų, o iš klaipėdiečių vienintelis E. Gužauskas.

Dar Lietuvai pasaulio čempionate atstovaus Juras Sokolovas (Vilniaus „Saulės Ženklas“; svorio kategorija iki 85 kg), Justinas Kvietka (Kauno „Rifas“; iki 85 kg), Paulius Žimantas (Akmenės „Energija“; virš 85 kg), Edgardas Sečinskis („Saulės Ženklas“; virš 85 kg), Orestas Abazorius („Saulės Ženklas“; virš 85 kg), Brigita Svinkūnaitė („Rifas“; iki 50 kg), Evelina Bidžanova (Vilniaus „Atemi“; iki 55 kg), Valentyna Kurmin (Vilniaus „Ippon“; iki 55 kg), Rūta Brazdžionytė („Saulės Ženklas“; iki 60 kg), Inga Mikštaitė (Kauno „Kariai“; iki 60 kg), Aneta Meškauskienė (Anykščių „Takas“; virš 60 kg) ir Brigita Gustaitytė (Vilniaus „Budora“; virš 60 kg).

Pasaulio čempionate dalyvaus per 180 sportininkų, jie iš viso kovos 8 svorio kategorijose (po 4 vyrų ir moterų).

Lietuvos kiokušin karatė federacijos prezidentas Romas Vitkauskas džiaugiasi, kad besiplečiančioje sporto šakos bendruomenėje aukščiausio lygio atletus parengia vis daugiau trenerių.

„Pirmiausia noriu padėkoti treneriams ir sportininkas už atliktą darbą pasirengimo metu ir palinkėti sėkmės. Visi daug dirbo, vasara buvo juoda, darbinė, tad dabar reikia tik sėkmės.

Mano nuomone, Lietuvos rinktinė , kaip visada, yra stipri, o jei sportuoji kovos menus, pilno kontakto karatė, tikslas visada yra patekti į finalus. Tokia yra kovos menų specifika.

Mano lūkesčiai yra pamatyti, kad kiekvienas sportininkas padarė maksimumą to, ką gali, kiekvienoje kovoje, – sakė R. Vitkauskas. – Manau, mūsų šių metų rinktinėje yra optimali pusiausvyra tarp patyrusių lyderių, kurie jau yra kovoję pasaulio ir Europos čempionatų finaluose, ir debiutantų.

Visai mūsų sporto šakai geras ženklas yra tai, kad vis daugiau trenerių parengia aukšto meistriškumo atletus. Šių metų rinktinei sportininkus parengė net 9 treneriai. Prieš 5 metus turėjome tik 5 trenerių auklėtinius.

Lietuvos kiokušin karatė federacijos klubai puikiai pradėjo naują sezoną, auga ir klubų, ir jų narių skaičius. Dabar turime 268 aktyvius trenerius, netrukus turėsime 100 karatė klubų, rekordinis žmonių skaičius šiemet laikė 1–3 danų juodo diržo egzaminą, dar 15 sieks aukštesnių diržų po pasaulio čempionato Pasaulio karatė organizacijos (WKO) egzamino metu.“

Vienas Lietuvos rinktinės trenerių Vladimiras Silvaško teigia, kad sportininkai yra gerai pasirengę pasaulio čempionatui ir su nekantrumu laukia jo pradžios.

„Kiek buvo stovyklų, matėsi, kaip kovingai visi yra nusiteikę, buvo akivaizdu, kad darbas vyksta, – sakė vienas labiausiai patyrusių šalies karatė specialistų. – Visas pasirengimo procesas buvo sudėliotas etapais, duotos visos sąlygos.

Buvo etapas kalnuose, klubų vasaros stovyklos, po to – bendros treniruotės, buvome ir Ukrainos rinktinę pasikvietę. Mano nuomone, darbas vyksta gerai, visi nusiteikę kovingai.“

Lietuvos sportininkai iki šiol yra iškovoję keturis pasaulio čempionų titulus. Dukart tai padarė Margarita Čiuplytė (2009 ir 2013 m.), po kartą – Roma Mikšytė (1997), Paulius Klapatauskas (2001) ir Orestas Procas (2013).

Pasaulio vicečempionų titulus savo kolekcijose turi Gediminas Tankevičius (2001), Donatas Imbras (2005), Lukas Kubilius (2013), Inga Mikštaitė (2019), Ona Jomantaitė (1997), Jurgita Tumaitė (2001) ir Sandra Stanevičiūtė (2001), o bronzos medalių laimėtojais yra tapę Andrius Miseckas (2013), L.Kubilius (2017), I.Mikštaitė (2009 ir 2017), Diana Mačiūtė (2013), Rita Pivoriūnaitė (2013), Gabija Gudeliauskaitė (2013) ir Diana Balsytė (2013).