Iš krepšinio į naujus vandenis nėręs Mantas Kalnietis: „Daugeliui lietuvių futbolas neegzistuoja“

– Kokią vietą futbolas užima krepšinio šalyje? – graikas pradeda pokalbį su „Kauno Žalgirio“ prezidentu.

– Jei atvirai – neypatingą. Negalima lyginti šių dviejų sporto šakų. Jokiu būdu! Bet koks palyginimas yra neįmanomas ir galbūt nesąžiningas. Net ir pastarąjį dešimtmetį, kai rinktinės rezultatai krepšinyje nėra tokie geri, dėmesys visada kryps į šią sporto šaką. Ir tai suprantama, nes turime gilias tradicijas. 

Daugeliui žmonių futbolas Lietuvoje neegzistuoja. Mėgstame žiūrėti Čempionų lygą, Europos ir pasaulio čempionatų rungtynes, bet niekas nežino geriausių mūsų žaidėjų. Gatvėje geriausio Lietuvos futbolininko niekas neatpažins!

– Kaip sekasi žadinti lietuvių meilę populiariausiai pasaulyje sporto šakai?

– Tai didžiulis iššūkis. Krepšinis Lietuvoje pagimdė herojus. Barselonos olimpinių žaidynių turnyras daug ką nulėmė. Tame bronzos medalyje buvo visa mūsų siela. Ta pergalė prieš Sovietų Sąjungą buvo sėkmė, kuri reiškia labai daug net ir dabar, ypač vyresnėms kartoms.

Kalbant apie futbolą, problema ta, kad ne tiek daug mūsų žaidėjų pasiekė aukštą lygį Europoje. Aplinka, kurioje užaugome, nebuvo tokia profesionali. Principai daugmaž tie patys, todėl mano paties tikslas – kelti profesionalumo lygį.

– Kokią vietą lietuvių gyvenime apskritai užima futbolas?

– Lietuviai mėgsta žiūrėti futbolą. Bet tarptautinį. Ne tą, kuris žaidžiamas Lietuvoje (juokiasi). Pavyzdžiui, per 2024 m. Europos čempionatą barai buvo pilni žmonių, kurie stebėjo rungtynes. Aš tau kai ką pasakysiu. Galbūt skamba beprotiškai, bet turime daug jaunų vaikų, kurie dabar labiau domisi futbolu nei krepšiniu! Visi nori matyti aukšto lygio rungtynes. Deja, Lietuvos lygoje to pasiūlyti kol kas negalime.

– Kokie iš tikrųjų yra „Kauno Žalgirio“ ir krepšinio komandos santykiai? Kaip kilo idėja sukurti futbolo komandą tokiu pavadinimu?

– Iš pradžių aiškiai pasakykime, kad tai – ta pati organizacija. Galiu pasakyti, kad mums tikrai pasisekė turėti didžiulį „Žalgirio“ prekės ženklą. 

Sakyčiau, tai yra didelis pranašumas lyginant su likusiomis A lygos komandomis. 2015 metais dabartinis Eurolygos krepšinio generalinis direktorius Paulius Motiejūnas dar dirbo „Žalgiryje“ generaliniu direktoriumi ir įkūrė futbolo komandą. „Žalgirio“ organizacija vis daugiau dėmesio skyrė didžiausiame šalyje ir Baltijos šalyse – 15 000 vietų Dariaus ir Girėno stadione – žaidžiančiai futbolo komandai. Kalba eina apie tą pačią organizaciją.

– Kaip įsitraukėte į klubo veiklą? Koks apskritai buvo jūsų santykis su futbolu ir kaip atsidūrėte „Žalgirio“ prezidento poste?

– Visada buvau „Žalgirio“ vaikas. Gimiau Kaune ir kartu su krepšiniu labai mėgau žiūrėti ir žaisti futbolą. Taigi nuo pat pradžių tikėjau, kad jei yra galimybė ateinančiais metais pasiekti ką nors gero ir pakelti Lietuvos futbolo lygį, tai pasiekti gali tik „Kauno Žalgiris“.

 Tik šis klubas gali vadovauti plėtrai ir rodyti kelią. Prieš ketverius metus nusprendžiau tapti futbolo komandos akcininku ir nuo tos dienos žinojau, ką veiksiu, kai nustosiu žaisti krepšinį. 2023 metais baigiau karjerą ir nuo tos dienos visos mano pastangos ir energija atitenka futbolui.

– Kokie yra „Kauno Žalgirio“ tikslai ir kaip atrodo klubo gerbėjų profilis? Ar krepšinio rungtynes ​​žiūri ta pati publika?

– „Žalgirio organizacija futbolui skiria vis daugiau dėmesio. Didelis tikslas – per artimiausius trejus metus laimėti Lietuvos čempionatą. Taip pat norime kuo greičiau žaisti UEFA Konferencijų lygoje. Kaip nauja organizacija suprantame, kad darome klaidų ir jas reikia po truputį taisyti. 

Stengiamės mokytis iš savo klaidų. Kalbant apie gerbėjų skaičių, futbolo komanda, deja, dar neturi savo auditorijos. Yra krepšinio komandą sekantys „Green White Boys“, kurie visada yra Kauno „Žalgirio“ pusėje, bet nenori palaikyti futbolininkų.

 Tiesą sakant, jie tam neturi laiko. Jų atsakymas yra toks: „Jei norime palaikyti „Kauno Žalgirį“, turime skirti visą savo laiką, o tai nėra įmanoma“. Štai kodėl mes dar neturime gerbėjų bazės. Tačiau turime planų, kaip ateityje pritrauksime žmones į stadioną.

– Ar teisingai supratau, kad manote, jog tik „Kauno Žalgiris“ gali įnešti gyvybės į Lietuvos futbolą?

– Teisingai! „Kauno Žalgiris“ gali paversti futbolą sporto kultūros dalimi. Kaip jau paaiškinau anksčiau, tai mūsų didelis privalumas. Esame dalis organizacijos, kuri šaliai reiškia labai daug, kuri pagimdė legendas... Kai mums reikia pagalbos, jie pasiruošę mus paremti. „Žalgirio“ krepšininkai karts nuo karto ateina į futbolo rungtynes ir mus palaiko. Tai futbolui yra didelis dalykas.

– „Žalgiris“ ir apskritai krepšinis Lietuvoje pagimdė begalę istorijų. Ar šalis gali kurti ir futbolo istorijas?

– Kas žino, kas bus ateityje... Graikams tai gali skambėti keistai, bet didžioji svajonė – pamatyti pilną futbolo stadioną per mūsų klubo rungtynes. Tačiau aš esu realistas. Žinau, kad tai ilga kelionė, bet mes nuolat dirbame siekdami šio tikslo. Kasdien! Ir žinote... Visos svajonės prasideda nuo mažo žingsnelio. Taigi kodėl gi ne?