Istorinį olimpinį kelialapį iškovojusios keturvietės baidarės įgulos nariai – skirtingi, bet su bendru tikslu

Olimpietis Mindaugas Maldonis, prieš sėsdamas į baidarę, kuri netrukus pasaulio čempionato finale kirto 500 m distancijos finišo liniją, pasakė būtent taip: „Einame daryti istorijos.“

Po finišo sunkiai atgaudami kvapą jie nekantriai žvelgė į švieslentę, kurioje turėjo pasirodyti oficialūs finalo rezultatai. Šešti – olimpinis kelialapis kišenėje ir „padaryta“ istorija, nes savo keturvietės baidarės Lietuva olimpinėse žaidynėse dar niekada nėra regėjusi.

Bet apie viską nuo pradžių!

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo rinktinės vyriausiasis treneris Romualdas Petrukanecas puikiai prisimena, kad 2009-aisiais, kai vienviečių ir dviviečių baidarių 200 m rungtys tapo olimpinėmis, susidomėjimas šia sporto šaka pradėjo augti neįtikėtinu greičiu.

„Lietuvoje vykusių varžybų sprinto rungtys buvo perpildytos vaikų, jaunių, jaunimo ir net suaugusiųjų grupėse, – pasakoja treneris. – Per gerus trejus metus mūsų šalyje užaugo didžiulis būrys talentingų ir stiprių baidarininkų.“

Jau nuo 2014-ųjų Lietuvos sprinto rinktinėje vienoje grupėje treniravosi apie dešimt visų amžiaus grupių baidarininkų.

„Tokią masę suvaldyti nelengva, nes talentingi sportininkai nėra paprasti žmonės – kiekvienas su savo norais, talentais, psichologine savijauta ir kaprizais, – po prisiminimus nardo R.Petrukanecas. – Todėl reguliariai, bandant pašalinti psichologinę įtampą, tobulinant greičio savybes ar ieškant geriausio sprendimo, dažnai treniruotėse būdavo irkluojama komandinėse valtyse.“

Pirmasis rimtesnis keturvietės baidarės žingsnis, pasak trenerio, buvo žengtas 2014-aisiais. Tada prieš pasaulio čempionatą ieškant greičio į keturvietę sėdo Aurimas Lankas, Edvinas Ramanauskas, Ignas Navakauskas ir kurį laiką Lietuvoje treniravęsis latvis Aleksejus Rumiancevas.

„Tada išėjo visai neblogai, valtis judėjo gana greitai, sportininkai jautė vienas kitą“, – mena R.Petrukanecas.

Kartu treniravosi ir Lietuvos jauniai – per vieną treniruotę į keturvietę buvo susėdę Artūras Seja, Rokas Puzonas, Simonas Maldonis, Elvis Sutkus. Jau visiškai netrukus, 2016-aisiais, mišri šių dviejų komandų įgula – A.Lankas, E.Ramanauskas, I.Navakauskas ir A.Seja – laimėjo Duisburge vykusių Pasaulio taurės varžybų etapą.

„Jau tada galėjome sakyti, kad tvirtą pagrindą keturvietė turi“, – sako R.Petrukanecas.

Sistemingas keturvietės rengimas, žinoma, prasidėjo 2017-ųjų pavasarį, kai Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija paskelbė, kad keturviečių 500 m rungtis tampa olimpine. Pirmosios įgulos nariai – A.Lankas, E.Ramanauskas, I.Navakauskas, A.Seja.

„Tačiau net neprasidėjus sezonui iš keturvietės išlipo I.Navakauskas ir E.Ramanauskas, jie pasirinko vienvietės 200 m rungtį, – dėsto R.Petrukanecas. – Į baidarę sėdo broliai Simonas ir Mindaugas Maldoniai.“

Įgulos debiutas Čekijoje vykusiame pasaulio čempionate – devinta vieta.

Dabartinė įgula

„Olimpinės žaidynės į mano radarą pateko po Rio de Žaneiro, kur Aurimas ir Edvinas iškovojo bronzos medalius, – prisipažįsta S.Maldonis. – Tuomet treniravausi su jais, atlikome treniruočių partnerių funkciją pavasario stovyklose. Mačiau, kaip jie dirba, ką daro, kaip siekia tikslo. Po žaidynių supratau, kad verdu toje pačioje virtuvėje ir tik sunkus darbas gali man padėti siekti tokių aukštumų. Jų pergalė mane labai motyvavo. Suvokiau: jeigu gali jie – galiu ir aš.“

Ir svajonės virto tikslais, o tikslai – uždaviniais. „Pavyko patekti į pagrindinę keturvietės komandą kartu su jais. Tai suteikė stiprų pasitikėjimą savimi, jaučiausi įvertintas, nes buvau vienoje valtyje su olimpiniais prizininkais“, – prisipažįsta S.Maldonis.

Į Tokijo žaidynes išvyko vienas šalies baidarininkas – Simono brolis Mindaugas, kuris susikoncentravo į 200 m rungtį ir iškovojo olimpinį kelialapį. Tokijuje sportininkas iš Daugų užėmė aukštą dešimtą vietą, tačiau dar būdamas Japonijoje žinojo, kad grįžęs tęs pradėtus darbus su keturviete.

Tačiau likimas buvo parengęs staigmenų – į 2021-aisiais Danijoje vykusį pasaulio čempionatą dėl koronaviruso negalėjo išvykti R.Petrukanecas, A.Lankas ir E.Ramanauskas. Į keturvietę sėdo I.Navakauskas ir A.Seja.

„Vos pamatęs filmuotą medžiagą, kaip sportininkai iširkluoja į pirmąją treniruotę prieš startą pasaulio čempionate Kopenhagoje, iškart supratau, kad jie gana gerai jaučia vienas kitą, tvirtai ir sinchroniškai irkluoja, – prisiminė R.Petrukanecas. – Tomis dienomis man ne pasaulį nustebinti rūpėjo, nes gana sunkiai sirgau koronavirusu, tiesiog pasiūliau, kam kur sėsti valtyje, ir atrankos plaukime mane nustebino ši komanda, aplenkusi ką tik Tokijuje bronzą laimėjusius slovakus bei dar keturias olimpinėse žaidynėse dalyvavusias įgulas ir tiesiogiai patekusi į A finalą. Finalas buvo šiek tiek sunkesnis, bet jame užimta penkta vieta nuteikė optimistiškai.“

Taip prasidėjo dabartinės keturvietės įgulos olimpinis kelias.

O kas po kėbulu?

S.Maldonis atviras: „Ši įgula ypatinga tuo, kad esame visi labai skirtingi. Kiekvieno iš mūsų stipriosios pusės labai skiriasi. Vieno ištvermė labai gera, kito jėga labai didelė, trečias nežmoniškai greitas ir staigus. Gal dėl to ir esame tokie vienas kitą papildantys ir valtyje turime viską: ir greitį, ir staigumą, ir ištvermę.“

Paprašytas kūrybiškai pažvelgti į įgulą, šonaslydžiu besižavintis ir nemažai laiko garaže praleidžiantis S.Maldonis ilgai neužtrunka ir tuoj save bei komandos draugus surikiuoja „po kėbulu“: „Aš – akceleratoriaus pedalas ir kompiuteris, Mindaugas – turbina, reguliuojanti jėgos srautą „deguonis ir degalai“, Ignas – visi komponentai, jungiantys variklį su ratais, Artūras – variklis.“

Šį sezoną visi komponentai veikė nepriekaištingai – sezono pradžioje laimėtas Pasaulio taurės etapas Vengrijoje, Lenkijoje vykusiame antrajame etape užimta ketvirta vieta rodė, kad viskas eina teisinga linkme.
M.Maldonis neslepia, kad į Duisburge vykusį pasaulio čempionatą, kuriame buvo dalijami olimpiniai kelialapiai, vyko galvoje turėdamas du planus.

„A planas – medaliai, – tiesiai šviesiai kerta M.Maldonis. – Mes jau parodėme, kad esame pajėgūs dėl jų kovoti, ir, savaime suprantama, visur, kur dalyvauju, noriu laimėti. Noriu būti geriausias. Čia nieko neįprasto. Kartais tai būna realu, kartais ne. Planas B – atranka į Paryžiaus olimpines žaidynes. Keturvietė tai padaryti teturėjo vieną galimybę per ketverius metus. Planui A neišdegus, vis viena labai džiaugiausi dėl plano B. Tai buvo planas minimum, bet jo reikšmė – ypatinga.“

Pasaulio pirmenybių finale Lietuvos keturvietė finišo liniją kirto šešta.

„Labai stiprios Prancūzijos, Slovakijos, Čekijos komandos nepateko net į finalą, – atkreipia dėmesį R.Petrukanecas. – Šių metų Europos čempionai, 2022-ųjų pasaulio čempionai ispanai, Europos čempionato prizininkai serbai finišavo po mūsų. Mūsiškiai pusfinalyje aplenkė australus ir danus, o jie mus aplenkė finale. Keturviečių lenktynės – tai didelis chaosas, kuriame turi rasti savo vietą bei žinoti, kaip elgtis. Vieni beprotišku greičiu veržiasi į priekį, bet nulūžta finiše, kiti laukia finišo ir tik ten demonstruoja, ką turi.“

Broliai Maldoniai

„Broliai Maldoniai rytoj kovos dėl olimpinių medalių! – antraštė, kuri skamba labai gerai“, – nusijuokia olimpietis M.Maldonis, kantriai laukiantis, kol šiuo titulu pasipuoš ir jaunesnysis brolis Simonas.

„Tai man reiškia labai daug. Nors ir paties svajonė ilgą laiką buvo tapti olimpiečiu, bet ją įgyvendinus ne ką mažesnė tapo svajonė, kad šį statusą turėtų ir brolis, – prisipažįsta M.Maldonis. – O sėdėjimas vienoje valtyje yra didelis pranašumas… Bet gal ne man, o tėvams ir visiems giminaičiams. „Broliai Maldoniai kovos dėl olimpinių medalių“… Pasistengsime, kad taip ir būtų.“

Beje, į pasaulio čempionatą M.Maldonis išvyko jau turėdamas dar vieną statusą – tėčio. Rugpjūčio 10-ąją gimusi dukrytė Melisa, atrodo, turėjo apversti olimpiečio gyvenimą… Todėl dabar laikas padėkoms!

„Norėčiau išreikšti didžiausią padėką savo žmonai Kristinai, kuri leido visas naktis ramiai miegoti, kad iki tol sunkiomis pastangomis įgyta sportinė forma nebūtų ištaškyta per paskutinę savaitę prieš pasaulio čempionatą, – dėkingumo neslepia M.Maldonis. – Nemeluosiu, buvo nemažai streso, nes laukė labai svarbus gyvenimo startas, o kasdienybė, vedanti iki jo, stipriai pasikeitė.“

Iki komos

Vyriausias įgulos narys, Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvis I.Navakauskas, sulaukęs klausimo, kokių minčių dabar kelia iškovotas olimpinis kelialapis, net nesuabejoja komandos potencialu.

„Sprendžiant iš pastarųjų metų rezultatų, matant, kiek įgulos nariai yra motyvuoti, į Paryžių važiuosime kovoti tik dėl pačių aukščiausių vietų, – tvirtai sako I.Navakauskas. – Olimpinis auksas – kiekvieno sportininko svajonė. Man pavyko patekti į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Tai buvo dalelytė svajonės išsipildymo. Po septynerių metų sunkaus darbo man vėl pavyko priartėti prie svajonės. Liko metai, galiu pažadėti, kad padarysiu viską, jog svajonė išsipildytų.“

A.Sejos tikinimu, jau šį sezoną keturvietė į varžybas vykdavo konkuruoti dėl medalių.

„Jau įrodėme, kad galime lenkti čempionus. Ir dabar Duisburge mums iki medalių tetrūko pusės sekundės, – priminė A.Seja. – Bet nesišvaistysiu pažadais, nes matome, kad ne viena užsienio komanda, kuri pasaulio čempionate žadėjo sugrįžti su medaliais ir kelialapiais, liko be nieko. Todėl ir aš nenoriu švaistytis skambiais pareiškimais, bet… Tikiu, kad galime kovoti dėl medalių.“

Vienviečių baidarių 200 m rungties pasaulio čempionu tapęs A.Seja sako, kad keturvietė reikalauja kur kas didesnio išsikrovimo: „Vienvietėje kartais atrodo, kad jau pasiekei maksimumą, tačiau sustoti negali, o keturvietėje, būna, finišui artėjant pajunti, kad nėra jėgų, sukandi dantis ir pulsuoji, nes negali mesti… Irkluodamas vienvietę tokioje situacijoje greičiausiai jau būtum palūžęs. Keturvietėje irkluoji iki komos, beveik iki sąmonės praradimo. Varai, varai, o akyse jau temsta, bet nesustoji, – pasakoja įgulos varikliu pavadintas A.Seja. – Nes žinai, kad esi su komanda, žinai, kad negali jos nuvilti, nes turime vieną tikslą – būti greičiausi.“

Sulaukęs klausimo, ar bent vieną dabartinės įgulos narį būtų įmanoma pakeisti, treneris R.Petrukanecas atviras: „Po 2021-ųjų pasaulio čempionato, kuriame negalėjo dalyvauti A.Lankas ir E.Ramanauskas, prieš kiekvieną sezoną – tiek 2022-aisiais, tiek 2023-iaisiais – buvo daug bandymų atrinkti tinkamiausius komandos narius: nuo skirtingų įgulų treniruočių ir kontrolinių plaukimų iki aiškinimosi, kas stipresnis, vienvietėmis baidarėmis. Ir vienais, ir kitais metais galutinės komandos nariais likdavo tie patys dabar vienoje valtyje sėdintys baidarininkai. Mano manymu, šiandien tai geriausias variantas.“

Prabilęs apie namų darbus, kuriuos teks parengti per metus, likusius iki olimpinių žaidynių, R.Petrukanecas atsidūsta: „Mums vis dar reikia pagerinti aerobinę ištvermę ir nepamesti jėgos su greičiu. Tai gana sunku, bet pastarųjų metų treniruotėse taikyti metodai leidžia tai padaryti, – nusišypso treneris. – Kiekvienas sportininkas turi asmenines fizines bei technines savybes patobulinti dar truputėlį, nes tik būdamas stiprus, ištvermingas ir greitas gali įgauti komandos narių pasitikėjimą. Tik komanda, kurios nariai tiki vienas kitu, gali pasiekti gerų rezultatų.“

Dar vienas kelialapis

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo rinktinė 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse turės bent penkis sportininkus. Apie tai oficialiai paskelbė Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija (ICF).

ICF paskirsčius kvotas olimpinis kelialapis įteiktas Lietuvos dvivietės baidarės įgulai, žaidynėse irkluosiančiai 500 m distanciją. Prieš tai teisę dalyvauti olimpinėse 500 m nuotolio kovose pelnė Lietuvos keturvietės baidarininkai.

Pasaulio čempionate Duisburge (Vokietija) dviviečių baidarių 500 m varžybose Mindaugas Maldonis ir Andrejus Olijnikas užėmė septintą vietą. Olimpinius kelialapius pasaulio čempionate užsitikrino šešios greičiausios baidarės. Lietuvius nuo jų skyrė vos 0,014 sek.

ICF paskirstytos kvotos lėmė, kad 2022 m. pasaulio vicečempionai ir Europos čempionato prizininkai, Sergejaus Sorokino treniruojami M.Maldonis ir A.Olijnikas taip pat pateko į Paryžiaus olimpines žaidynes.

„Dalyvausiu jau antrose olimpinėse žaidynėse per savo karjerą. Tai svajonės išsipildymas, nes niekada nežinai, kurios olimpinės žaidynės gali būti paskutinės ir kurios vainikuos tavo karjerą, – sakė 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynių dviviečių baidarių 1000 m varžybose penktą vietą kartu su Ričardu Nekriošiumi užėmęs 35-erių A.Olijnikas. – Tikslus olimpinėse žaidynėse kelsime pačius aukščiausius. Praėjusių metų sezonas buvo nuostabus, kilome ant prizininkų pakylos ir pasaulio, ir Europos čempionate. Kartelė buvo pakelta labai aukštai ir pamatėme, kad galime kovoti dėl pačių aukščiausių vietų. Pasaulio čempionate kova dėl olimpinių kelialapių buvo tiesiog žvėriška. Finalo dalyvius finiše skyrė milimetrai. Į finalą nepatekusios įgulos net liejo ašaras. Tai parodo, ką kiekvienam sportininkui reiškia olimpinės žaidynės. Nepaisant tokios didelės konkurencijos, Paryžiuje kelsime tikslą kovoti dėl medalių.“

Paskutiniai bilietai į Paryžių bus išdalyti kitų metų pavasarį Segedo trasoje Vengrijoje. Dviviečių kanojų 500 m distancijoje startuos Henrikas Žustautas ir Vadimas Korobovas, šių metų pasaulio čempionate likę trylikti. Olimpinius kelialapius iškovojo aštuonios greičiausios kanojos.

Lietuvos baidarininkai ir kanojininkai po nepriklausomybės atkūrimo yra dalyvavę visose vasaros olimpinėse žaidynėse ir pelnę vieną medalį. 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dviviečių baidarių 200 m distancijoje bronzą laimėjo Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas.