Šios idėjos sumanytojai - Alfonso Žalio labdaros fondas - skulptūrinės kompozicijos sukūrimui buvo paskelbę konkursą, kuriame po atrankos dalyvavo 5 autoriai. Jų idėjos atitiko projekto sumanytojų lūkesčius.
Visuomenės, Olimpinės dienos dalyvių, ekspertų ir A. Žalio labdaros fondo darbo grupės vertinimui savo projektus pateikė 5 skulptoriai: Gintautas Jonkus ("Šlovės kamuolys"), Lukas Šiupšinskas ("Modė"), Arūnas Sakalauskas ("Pasaulio ir olimpinis čempionas Modestas Paulauskas – "Modė"), Kęstutis Balčiūnas ("Modė"), Adomas Skiesgelo kūrybinė grupė ("Krepšinio švyturys").
Visi pateikti darbai susilaukė plataus visuomenės dėmesio.
Balsavo ir portale VE.lt
Taip pat visi šie darbai buvo paskelbti ir portale VE.lt bei visi norintieji galėjo balsuoti už labiausiai patikusį kandidatą.
VE.lt apklausoje dalyvavę skaitytojai, Olimpinės dienos dalyviai daugiau dėmesio skyrė L. Šiupšinsko ir K. Balčiūno klasikinėms figūrinėms skulptūros kompozicijoms.
Ekspertai labiau vertino G. Jonkaus, A. Skiesgelo kompozicijas, atspindinčias krepšinio visumą.
Alfonso Žalio labdaros fondas komisijos dėmesio sulaukė Nacionalinės premijos laureato A. Sakalausko darbas.
"Vakarų ekspreso" žiniomis, suvedus galutinius visų keturių viešų vertinimų rezultatus Alfonso Žalio labdaros fondas projekto "Modė" įgyvendinimui pasirinko skulptoriaus Luko Šiupšinsko darbą "Modė".
Šiam projektui pritarė Klaipėdos savivaldybė ir projekto globėjas – miesto meras Arvydas Vaitkus.
Projektas bus įgyvendinamas surinktomis rėmėjų lėšomis. Planuojama, kad skulptūra "Modė" prie "Švyturio" arenos iškils iki 2027 metų.
Spalio 9 dieną (ketvirtadienį) "Švyturio" arenos klube vyks spaudos konferencija, skirta pasirinktos skulptūrinės kompozicijos pristatymui. Dalyvaus skulptorius L. Šiupšinskas, A. Žalio labdaros fondo ir Klaipėdos savivaldybės atstovai.
Plačiau apie visą tai Jums, mieli " skaitytojai, pranešime po spaudos konferencijos.
Modesto Paulausko mintys
Ne kartą jau rašėme, kad idėją įamžinti M. Paulauską kilo Alfonso Žalio labdaros fondui, kuris subūrė iniciatyvinę grupę ir šios darbo grupės pirmininku paskyrė Lietuvos krepšinio federacijos viceprezidentą, Lietuvos studentų krepšinio lygos prezidentą ir žinomą Klaipėdos mecenatą, verslininką Rimantą Cibauską.
Svarbų vaidmenį čia atlieka Artūras Žalys, Vytautas Čepas, Algirdas Grublys, Algirdas Vaicekauskas, Klaipėdos "Švyturio" arenos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Ambrulaitis ir dar būrys žinomų bei iniciatyvių klaipėdiečių.
Pats M. Paulauskas „Vakarų ekspresui“ apie klaipėdiečių iniciatyvą pastatyti skulptūrą „Modė“ atsiliepė teigiamai.
„Man tai yra labai didelis įvertinimas. Juk aš iki 17 metų gyvenau Klaipėdoje, leidau čia vaikystės ir jaunystės dienas ir Klaipėdos niekada nepamiršiu, širdyje esu tikras klaipėdietis.
Būtent Klaipėda mane išugdė krepšininku. Esu labai dėkingas šiam miestui už suteiktas pamokas, puikius vaikystės ir paauglystės metus, neįkainojamą patirtį.
Malonu, kad 2021 metais man buvo suteiktas ir Klaipėdos garbės piliečio vardas. Tuomet net džiaugsmo ašaros ištryško", - kalbėjo olimpinis čempionas.
M. Paulauskas tęsė savo mintis: „Niekada nepamiršiu, kaip Klaipėdoje su draugais eidavome į turgų pirkti saulėgrąžų, kaip išsisukdavome iš pamokų, kad nukeliautume pasižiūrėti filmo į kino teatrą “Švyturys".
Ne kartą esu sakęs, kad mane drąsiai galima vadinti klaipėdiečiu. Klaipėdoje žengiau pirmuosius savo žingsnius, vėliau pradėjau lankyti Klaipėdos krepšinio mokyklą pas tuometį trenerį Vladą Knašių.
Juk šiame mieste buvo iškovotos mano pirmosios pergalės, taip pat, atstovaudamas Klaipėdos „Maisto“ vyrų komandai, iškovojau pirmąjį Lietuvos suaugusiųjų čempiono titulą.
Esu labai dėkingas Klaipėdos miestui už suteiktas pamokas, puikius vaikystės metus ir neįkainojamą patirtį.
Mokiausi tuometinėje pirmojoje vidurinėje mokykloje, kuri vėliau buvo pavadinta Kristijono Donelaičio mokykla, o dabar - Vytauto Didžiojo gimnazija. Šioje mokykloje dienas leidau iki 17 metų. Nuolat su draugais po pamokų skubėdavome į sporto salę ir ten bumbsendavome krepšinio kamuolį.
Pavasarį ir vasarą mokyklos kiemas knibždėdavo nuo mokinių gausos, nes pradėdavo veikti vienintelis po atviru dangumi įrengtas Donelaičio baseinas. Treniruodavosi plaukikai, vandensvydininkai...
Tiesiog pavasarį baseiną išvalydavo, išrinkdavo lapus, prileisdavo vandens ir visi su malonumu plaukiodavome.
Buvo nuostabūs laikai... Vėliau baseiną po atviru dangumi uždarė ir įrengė uždarą baseiną. Yra likę labai daug vaikystės prisiminimų, susijusių su Klaipėda. Tai - mano širdies miestas.
Pamenu, kaip mokyklos laikais per pertraukas parbėgdavau namo, mama paruošdavo pavalgyti ir vėl skubėdavau į mokyklą. Taip pat per pertraukas nuolat žaisdavome kvadratą. Mokyklos kieme buvo dvi krepšinio aikštelės, šalia - stadionas. Dar - sporto salė... Sąlygos sportuoti - idealios.
Be to, mano tėvelis ir mama dirbo šioje mokykloje ir aš turėjau vadinamą „blatą“ sportuoti beveik kada noriu... Mokytojai mane gerai žinojo. Tik būdavo laisva minutėlė, ir bėgdavau į sporto salę atlikti kelis metimus.
Krepšinis man tais laikas buvo lyg šiuolaikiniam jaunuoliui mobilusis telefonas. Be jo neįsivaizdavau nė vienos savo dienos", - kalbėjo M. Paulauskas.
Modesto Paulausko biografija
Gimė 1945 m. kovo 19 d. ir iki 17 metų dienas leido Klaipėdoje
Modestas augo sportininkų šeimoje. Jo vyresnysis brolis Edmundas kurį laiką žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, vyriausiasis brolis Emanuelis buvo vienas geriausių respublikos disko metikų, o sesuo Elvyra vilkėjo Lietuvos tinklinio rinktinės marškinėlius.
Daugelis M. Paulauską vadina viena šlovingiausių krepšinio legendų. 1962 m., būdamas 17 metų, jis, atstovaudamas Klaipėdos „Maisto“ komandai, tapo Lietuvos suaugusiųjų čempionu.
Aštuoniolikmetis jaunuolis jau buvo kviečiamas į Kauno „Žalgirio“ meistrų komandą, o po metų - į Tarybų Sąjungos olimpinę rinktinę.
„Tuomet patekti į „Žalgirio“ komandą buvo kažkas nerealaus. Tiesiog buvo visų krepšininkų svajonė“, - aiškino M. Paulauskas.
Jis 1963 metais Lietuvai atstovavo TSRS tautų spartakiadoje, tais pačiais metais tapo Europos jaunių čempionu. Modestas buvo ne tik šalies rinktinės kapitonas, bet ir rezultatyviausias žaidėjas. Apie jo žaidimą su pasigėrėjimu rašė Italijos spauda.
Nuo 1965 metų M. Paulauskas buvo Sovietų Sąjungos rinktinės narys. Kai debiutavo šioje rinktinėje, M. Paulauskui nebuvo net 20 metų ir tąkart jis tapo Europos čempionu.
Vėliau kaip iš gausybės rago pasipylė vienas po kito skambūs titulai: 1967 m. (Suomijoje), 1969 m. (Italijoje) ir 1971 m. (Vokietijoje) tapo Europos čempionu, 1973 m. (Ispanijoje) iškovojo Europos čempionato bronzos medalį, dukart džiaugėsi Vasaros olimpinių žaidynių medaliais: 1968 m. Meksikoje iškovojo bronzą, 1972 m. Vokietijoje - auksą, dukart pasaulio čempionatuose (1967 m. Urugvajuje ir 1974 m. Puerto Rike) kopė ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio, kartą (1970 m. Jugoslavijoje) pelnė pasaulio čempionato bronzos medalį. M. Paulauskas tada buvo vienas iš rinktinės lyderių.
Šis krepšininkas rekordinius 7 kartus (1965, 1966, 1967, 1969, 1970, 1971, 1972 m.) buvo pripažintas geriausiu Lietuvos sportininku.
1965 metais, būdamas vos 20-ies, M. Paulauskas buvo pripažintas naudingiausiu Europos čempionato žaidėju. 1991 metais pateko tarp 50 geriausių FIBA pasaulio žaidėjų.
Modestas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas 31-erių. 2004 metais Klaipėdos centre, Puodžių gatvėje, įrengta M. Paulausko krepšinio aikštelė.
2021 metais M. Paulauskui suteiktas Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas.
"Džiaugiuosi, kad mano pėdomis seka ir sūnus Modestas. Jam žaisti krepšinį sekasi vis geriau ir tai itin džiugina mūsų šeimą", - pabrėžė krepšinio legenda M. Paulauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą