Per dvejus intensyvaus sporto metus Simona sukaupė įspūdingą, daugiau nei 20 medalių kolekciją. Jos talentas bei jėga neseniai sudrebino ir didžiulį tarptautinį braziliškojo džiudžitsu turnyrą Lenkijoje, kur mergina iškovojo pirmąsias vietas abiejose braziliškojo džiudžitsu disciplinose – su kimono ir be jo.
Po kovos tituluotos priešininkės priėjo pasikalbėti su Simona ir neslėpė nuostabos sužinojusios, kad jas įveikė dar pilnametystės nesulaukusi moksleivė.
„Po kovos priėjo pabendrauti ir paklausė: „Iš kur tu, tokia jauna, turi tiek jėgos?" Atsakiau, kad daug sportuoju, nusišypsojau ir toliau dar maloniai kalbėjome apie sportą", – pasakojo klaipėdietė.
Dar ji pridūrė: „Kai darai tai, kas patinka, ir visa tai atlieki iš širdies, rezultatai ateina savaime."
Pasiteiravus, koks jausmas užplūsta, kai prieš kovą ant tatamio išvysta jau subrendusias – 10–15 metų už ją vyresnes galingas sportininkes, Simona atsakė: „Pasižiūriu į jas ir iš pradžių šiek tiek baisu, bet išdrįstu kovoti, o tada jau viskas vyksta savaime. Įsitikinau, kad nesvarbu tas amžius, svarbu – jėga. Nežiūriu į medalius, o į procesą – kad man pačiai patinka sportuoti."
Prisibijo ir paaugliai
Apie šios šešiolikmetės klaipėdietės įspūdingą jėgą ir kovos techniką tarpusavyje vis dažniau kalbasi ir Klaipėdos braziliškojo džiudžitsu akademijoje sportuojantys vaikinai. Jie pripažįsta, kad Simonos jėga ir talentas kelia pagarbą, o kartais net ir savotišką baimę.
„Pastebėjau, kad vaikinai per treniruotes dažnai vengia su manimi stoti į kovą. Matosi, kad jiems gėda pralaimėti merginai. Kitą kartą nekovoju su jais visa jėga... pažaidžiu su jais, kaip sakant", – šyptelėjo mergina.
Visgi už šių pergalių slepiasi didžiulis darbas ir griežtas režimas. Be pagrindinių treniruočių, ji papildomai ugdo fizinę ištvermę „CrossFit" salėje pas trenerį Edgarą Prusaitį, nes supranta, kad norint įveikti fiziškai stipresnes moteris vien technikos neužtenka.
„Pamenu, kai pamačiau braziliškojo džiudžitsu treniruotes, kai sportavo mano pusbrolis su vaiku, labai susidomėjau. Taip kažkaip pažiūrėjau iš šono, man labai patiko. Vėliau dar žiūrėjau „YouTube" vaizdo įrašus, visur, ir paprašiau, kad mane to pamokytų pusbrolis. O po to pati pabandžiau, atėjau pas trenerį Marių Rudnicką ir pradėjau lankyti Klaipėdos braziliškojo džiudžitsu akademiją", – savo kovinio sporto karjeros pradžią prisiminė S. Pakulytė.
Prieš tai mergina bandė lankyti lengvąją atletiką, tačiau būtent džiudžitsu ją „užkabino" dėl galimybės judėti visu kūnu: „Labiau patinka toks dinamiškas jėgos sportas. Na, kad ne tiesiog kilnoti ten kokias štangas, o tiesiog judėti su kūnu ir kur reikia technikos bei sumanumo."
Klaipėdos džiudžitsu akademija, kuri neseniai atšventė savo 9-ąjį gimtadienį, Simonai tapo antrąja šeima.
Ji itin vertina trenerių Mariaus Rudnicko ir Dovilės Mazgeikaitės-Čiegienės palaikymą bei klubo kuriamą aplinką.
„Man jų palaikymas labai svarbus ir reikalingas. Faina, kad ši bendruomenė tapo kaip šeima. Labai džiaugiuosi, kad jie skatina jaunimą sportuoti, judėti, kad neužsiimtų kažkokiais negerais dalykais. Per sportą visą energiją išlieji, tai nieko nebesinori prisigalvoti", – sakė S. Pakulytė.
Tikslas – Europos čempionatas
Nepaisant įspūdingos sportinės karjeros, Simona lieka paprasta moksleivė, besimokanti Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centre. Nors ateityje ji planuoja tęsti mokslus gimnazijoje, dabar didžiausias jos iššūkis – suderinti pamokas ir profesionalų sportą.
„Sunkiai pavyksta, bet pavyksta. Kartais net išeinu iš pamokų, kad ateičiau į treniruotę", – apie pasiaukojimą dėl savo aistros sako mergina.
Nepaisant įtempto grafiko, Simona randa laiko draugams ir gamtai. Ji neslepia, kad nemėgsta leisti laiko prie kompiuterio ar telefono.
„Mėgstu tiesiog su draugais praleisti gerai laiką. Nesėdėti telefone, kažkaip man gyvas pasaulis labiau įdomus. Važiuoju prie jūros ar į gamtą kažkur", – sakė S. Pakulytė.
Jos akiratyje jau dabar yra 2027-ųjų sausį Portugalijoje vyksiantis Europos čempionatas, kuriame ji pagaliau galės dalyvauti, kai tik leis amžiaus cenzas.
Po penkerių metų save profesionaliame sporte matanti S. Pakulytė turi aiškią žinutę visoms merginoms, dvejojančioms dėl savo jėgų: „Patarčiau niekados nepasiduoti, net jei ir pati pradžia – nesėkminga. Pralaimi vieną kartą, kitą, bet vis tiek eik link savo tikslo, link savo svajonių."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą