Kiek žmogus gali bėgti nesustodamas: rekordininkas paaiškino visus niuansus

Daugeliui žmonių sunku nubėgti net kilometrą, tačiau kiti gali nubėgti iki 10 km ar daugiau. Kai kurie dalyvauja ultramaratonuose, bėgdami daugiau nei 40 kilometrų. Taigi kyla klausimas, kokį atstumą žmogus gali nubėgti nesustodamas, rašo „Live Science".

Kadangi ultramaratono dalyviai paprastai daro trumpas pertraukėles pailsėti, oficialaus ilgiausio bėgimo be sustojimo rekordo nėra. Tačiau net jei toks ir būtų, didžiausias iššūkis tikriausiai būtų gamtinės sąlygos.

„Manau, kad šlapinimasis būtų ribojantis veiksnys“, - pažymėjo Harvardo universiteto fizikė ir ultramaratonininkė Jenny Hoffman, kuriai priklauso pasaulio rekordas už greičiausiai pėsčiomis per Ameriką perėjusią moterį (J. Hoffman tai įveikė per 47 dienas, 12 valandų ir 35 minutes).

Pasak Žano Monė universiteto Sent Etjene (Prancūzija) fiziologo Guillaume'o Millet'o, žmonės turi daugybę savybių, dėl kurių yra geri ištvermės bėgikai.

Pasak jo, žmonės turi palyginti didelius sėdmenų raumenis, padedančius judėti į priekį, gebėjimą kaupti elastinę energiją sausgyslėse ir raumenyse, stiprius kaklo raiščius, kurie bėgant palaiko smegenų stabilumą.

Be to, žmonės gali gerai bėgti ir per karščius, nes kūno temperatūrą reguliuoja prakaitavimas.

„Net jei lauke temperatūra gana aukšta, mes sugebame palaikyti palyginti žemą kūno temperatūrą, o tai yra didžiulis pranašumas, palyginti su daugeliu gyvūnų rūšių“, - pažymėjo Millet interviu ‚Live Science‘.

Nepaisant tokių savybių, žmonės niekada sąmoningai neišsivystė bėgti tokius ekstremalius atstumus.

„Didžiąją mūsų egzistavimo dalį, dar visai neseniai, žmonės turėjo labai sunkiai dirbti, kad išgyventų. Jei bėgiojate tinkamai, nesusižeidžiate ir tinkamai maitinatės, nuostabu, ką jūsų kūnas gali padaryti, tačiau mes evoliucionavome ne tam. Tai yra įprastų adaptacijų perkėlimas į kraštutinumus“, - aiškina Liebermanas.

Ekspertai sako, kad sąrašas fizinių veiksnių, tokių kaip traumos, raumenų nuovargis ar miego trūkumas, gali priversti bėgiką sustoti ir atsigauti, tačiau ištvermės bėgime svarbų vaidmenį atlieka ir psichologinis atsparumas. Taigi, norėdami tęsti bėgimą kelias dienas iš eilės, ultramaratonininkai turi gebėti ištverti skausmą ir išsekimą.

„Mes išsiugdėme nepaprastą gebėjimą priversti save daryti įvairius nepaprastus dalykus. Reikia norėti tai daryti. Todėl manau, kad svarbiausias dalykas, ribojantis žmonių ištvermę, yra mentalitetas“, - pabrėžė Harvardo universiteto evoliucijos biologas Danielis Liebermanas.

Kartu tie žmonės, kurie yra pasirengę tokiam ekstremaliam krūviui, turi kruopščiai treniruotis, kad išvengtų traumų. Ypač prieš transkontinentinį bėgimą Hoffman dirbo su savimi, per savaitę nubėgdama 322 kilometrus, kad įsitikintų, jog yra pakankamai ištreniruota ilgoms treniruotėms, taip pat kaulų tvirtumu, kad atlaikytų nuolatinį grindinio daužymą.

„Tačiau kasmet vis daugiau žmonių bando dalyvauti ultramaratonuose. 1996-2020 m. dalyvių skaičius išaugo 1 676 proc. Šiai sporto šakai populiarėjant, nauji bėgikai mes iššūkį seniesiems rekordams - ir galbūt juos sumuš“, - rašoma straipsnio pabaigoje.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder