Klaipėdiečiai apie LKF prezidento rinkimus: „Nėra taip, kad ateisi su burtininko lazdele ir viską pakeisi“

„Vakarų ekspresas“ nusprendė pakalbinti Klaipėdos viešųjų įstaigų krepšinio atstovus - Klaipėdos krepšinio mokyklos direktorių Laimoną Šapkauską ir vaikų krepšinio klubo „Oranžinis kamuolys“ vadovą Dalių Ubartą, kuriems krepšinio bendruomenės susiskaldymas kelia nerimą, ir, anot jų, ne visada pagrįsta federacijai kritika primena politinį priešrinkiminį šou.

Ar pelnyta kritika?

„Artėjant LKF prezidento rinkimams viešojoje erdvėje aktyviai aptarinėjamas federacijos vadovų darbas, išsakoma kritika. Daugiausiai kritikos nukreipta į generalinį sekretorių Mindaugą Balčiūną. Bet paanalizuokite, ar ta kritika pagrįsta?

Jeigu jau visuomenei pateikiama informacija apie LKF veiklą, norėtųsi, kad veiklos analizė būtų objektyvi ir pagrįsta skaičiais bei faktais.

Tikėtina, kad per ataskaitinę konferenciją LKF nariams dabartiniai vadovai pristatys savo veiklos ataskaitą ir visiems bus aišku, kiek ko padaryta, kas nepavyko, kas pavyko ir kokia yra ateities vizija. Tada nariai nuspręs, kam patikėti vadovavimą ateinantiems ketveriems metams.

Kyla klausimas: ar tie, kurie dabar reiškia kritiką LKF, patys siūlė kokių idėjų, minčių? Kalbėti yra lengva, bet juk tai postas ne kalboms, o darbams.

Kiek man pačiam yra tekę bendrauti su LKF generaliniu sekretoriumi Mindaugu Balčiūnu, visada išanalizuoja situaciją, išklauso, pataria, visomis pastangomis stengiasi padėti. 

Kiek esame kvietę į įvairius savo mokyklos pagerbimus, apdovanojimus ir kitus renginius, - niekada neatsakydavo. Manau, kad federacija yra atvira, bet ne visi kritikuojantieji nori kalbėtis..." - kalbėjo L. Šapkauskas.

Jis mano, kad M. Balčiūno vadybos ir vadovavimo patirtis - didžiulė ir jis galėtų būti puikus federacijos vadovas.

„Juolab kad dirbdamas generaliniu sekretoriumi įrodė, jog geba valdyti procesus, žino būdus, kaip efektyviai išnaudoti biudžeto formavimo galimybes. 

Taipogi moka išklausyti kiekvieno krepšinio bendruomenės nario nuomonę, padaryti racionalias išvadas ir rasti būdų padėti. 

Problemų krepšinyje ir visame Lietuvos sporte tikrai yra, bet tikiu, kad visi susitelkę, žingsnis po žingsnio rasime būdus joms išspręsti“, - kalbėjo L. Šapkauskas.

Primena burtininko lazdelės principą

Klaipėdos „Oranžinio kamuolio“ klubo vadovas D. Ubartas pabrėžė, kad mūsų šalis yra maža ir krepšinio bendruomenės susiskaldymas tikrai nėra į naudą.

"Blogiausia yra tai, kad prasidėjo asmeniškumai ir drabstymasis purvu. Mūsų stiprybė gali būti tik vienybė, turime telktis, bendradarbiauti ir visi dirbti vieno tikslo link.

Mindaugas Balčiūnas turi išties daug patirties, yra nuveiktų daug darbų. Patirtis yra svarbu.

Šiais laikais nėra stebukladarių, kurie ateis su burtininko lazdele, pamojuos ir viskas kardinaliai pasikeis. Tai tik iliuzijos ir kalbos. 

Yra paprastas žodis - „populizmas“. Turime to vengti ir vienytis. Reikia dirbti, savo vertę įrodyti darbais, o ne kalbomis.

Juk ir, pavyzdžiui, kai komandos renkasi trenerį, klubo vadovai žiūri į patirtį, nuveiktus darbus. Nepatyręs treneris gali turėti kitokio mąstymo ir minčių, bet ar pavyks jas įgyvendinti - tai klausimas.

Mums, mažesniems klubams, ypač tie, kurie gyvena ne iš biudžeto lėšų, aukštų materijų, kalbų nereikia. Mūsų šios dienos esmė - išgyventi", - pabrėžė D. Ubartas.

Jis teigė, kad jiems nerimą kelia tai, kad Klaipėdoje sparčiai auga sporto salių nuomos kainos, o valstybinis finansavimas, palyginti su biudžetinių mokyklų finansavimu, nėra pakankamas. Taip yra sudaromos netolygios konkurencinės sąlygos.

„Mes esame privatus vaikų krepšinio klubas ir mūsų klausimai surišti su mūsų veikla. 

Pagrindinę problemą regime, kad iki dabar nė vieno iš kandidatų nėra identifikuojamos privačių klubų problemos. 

Visi kandidatai dažniausiai kalba apie biudžetinių klubų, įstaigų, mokyklų problemas ir jų sprendimo būdus.

Privatūs krepšinio klubai Klaipėdoje yra 2 - Klaipėdos krepšinio mokykla ir krepšinio klubas „Oranžinis kamuolys“. 

Juose krepšinio treniruotes lanko beveik 1 400 vaikų. 

Pagrindinės mūsų privačių klubų problemos yra nepakankamas valstybinis finansavimas palyginti su biudžetinių mokyklų finansavimu.

Klaipėdoje jau 10 metų nėra didinamas NVŠ krepšelis, kuris nuo 2014 metų yra 15 eurų mėnesiui. Nuo rugsėjo 4 kartus padidėjo salių nuomos tarifai. 

Dar didesnė finansinė našta bus paliekama vaikų, lankančių mūsų klubo treniruotes, tėvams. Todėl tikimės, kad naujasis LKF prezidentas atkreips Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų dėmesį į šias problemas ir sieks kartu pakeisti esamą sistemą", - kalbėjo D. Ubartas.

Pateikė pasiūlymų

D. Ubartas pateikė ir 4 punktus, į ką būsimas LKF prezidentas galėtų atkreipti dėmesį, siekdamas spręsti privačių vaikų krepšinio klubų problemas.

1. Finansinė parama ir dotacijos. Sukurti specialias programas ar fondus, kurie padėtų privačioms krepšinio mokykloms ir klubams gauti reikalingą finansavimą. 

Tai galėtų būti dotacijos, subsidijos arba rėmimo programos, skirtos padengti dalį treniruočių infrastruktūros, inventoriaus ar varžybų išlaidų.

2. Bendradarbiavimas su savivaldybėmis. LKF galėtų skatinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp privačių klubų ir savivaldybių, siekiant užtikrinti geresnes privačių klubų finansavimo ir treniruočių gerinimo sąlygas, pvz., suteikiant prieigą prie savivaldybių valdomų žemės sklypų skyrimo privačių klubų sporto salių statyboms ar kitų infrastruktūrų.

3. Vaikų ir jaunimo ugdymo strategijos. Sukurti ilgalaikę vaikų ir jaunimo krepšinio ugdymo strategiją, kuri apimtų tiek privačius, tiek biudžetinius klubus. 

Tai galėtų padėti užtikrinti bendrą krepšinio ugdymo standartą visoje Lietuvoje ir Klaipėdoje.

4. Teisinė ir konsultacinė parama. Privačios krepšinio mokyklos dažnai susiduria su teisiniais ir organizaciniais iššūkiais.

LKF galėtų teikti konsultacinę pagalbą šiais klausimais, kad klubai galėtų efektyviau valdyti savo veiklą.

„Imdamasis šių veiksmų, būsimas LKF prezidentas galėtų žymiai pagerinti privačių vaikų krepšinio klubų situaciją ir prisidėti prie visos Lietuvos krepšinio plėtros“, - kalbėjo D. Ubartas.