Klaipėdiečiai įsitvirtino Amerikoje: duris atvėrė sporto karalius

Trenerio Rimanto Skersio nuo mažens ugdyti A. Kurakinas ir M. Dumalakas šiandien yra Aukštutinės Ajovos universiteto (Upper Iowa university, abreviatūra - UIU) pirmakursiai, Tomo Domarko ir Mariaus Komovo auklėtinis A. Gečas - kremta aukštuosius mokslus Otavos universitete Kanzaso valstijoje (OUKS).

A. Kurakinas studijuoja verslą, M. Dumalakas - finansus, A. Gečas - sporto vadybą.

Pasak R. Skersio, klaipėdiečius studijuoti ir kelti meistriškumą Amerikoje paskatino kitas uostamiesčio futbolo mokyklos auklėtinis Jonas Bičkus. Jis, baigęs studijas už Atlanto, bendradarbiauja su futbolo žaidėjų agentūra, kuri suinteresuota jaunų, perspektyvių futbolininkų paieška.

J. Bičkus, grįžęs į Lietuvą, surengė savotišką amerikiečių aukštųjų mokyklų pristatymą, nušvietė kelią, kuriuo einant galima į jas patekti.

Klaipėdiečiai skrenda studijuoti

Anot R. Skersio, Amerikoje yra plačios galimybės kelti sportinį meistriškumą futbolininkams, krepšininkams, kitų sporto šakų atstovams. Tačiau kažkodėl futbolininkai iš Lietuvos vangiai vyksta į JAV.

Klaipėda gali pasigirti ir pasidžiaugti, kad Jungtinėse Valstijose aukštojo mokslo diplomus, be J. Bičkaus, dar gavo Haroldas Gracholskis, Lukas Pušinskas.

Šiuo metu ten studijuoja prieš metus išvykę Liutauras Tarasovas, Jokūbas Jančiauskas, Davidas Serdinskis.

R. Skersys teigė, kad anapus Atlanto yra idealios sąlygos studijuoti ir sportuoti, nes vyksta visavertis treniruočių procesas. O kiek akiratį dar gali praplėsti bendraudamas su bendraamžiais ir žmonėmis iš įvairių pasaulio kampelių.

Prieš stojant - kalnai dokumentų

Gal dėl to mažokai lietuvių studijuoja anapus Atlanto, nes, kol patenki į universitetą, reikia įveikti ilgą kelią.

Futbolininkai turi užpildę savo biografiją (CV), „suklijavę“ reprezentacinį filmuką iš geriausių momentų. Pagal juos agentai atsirenka žaidėjus, kviečia į universitetus, kuriuose studentai gauna stipendijas. Jos su metais gali didėti.

Anot moksliukų, ten viskas kainuoja, tačiau didžiąją dalį - už mokslą, už gyvenimą, už maitinimą, už treniruotes - padengia universitetai.

A. Kurakinas tvirtino, kad studentams yra keliami aukšti mokslo reikalavimai.

Dar prieš išvykstant į JAV, klaipėdiečiams savo mokyklose reikėjo pagerinti pažymių vidurkius. Į Amerikos universitetus reikėjo siųsti pažymius, kokie buvo gauti nuo 9 klasės. Prieš atvykstant buvo daug reikalavimų, kuriuos reikėjo tvarkyti anglų kalba. Negana to, prieš išvykstant reikėjo išlaikyti papildomą anglų kalbos egzaminą.

Apskritai prieš kelionę teko įveikti biurokratinių barjerų gausą - reikėjo pildyti krūvas dokumentų (dėl mokesčių, kontraktų), pavargti dėl vizų. Tam buvo sugaišta apie du mėnesius.

Vyrukai šiandien šypsodamiesi prisimena tą laikotarpį. Kai jie turėjo važiuoti pokalbio į ambasadą, tuo laiku JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė karą į valstybę plūstantiems migrantams. Laimei, lietuviams vadinamosios svajonių šalies durys atsivėrė.

Jei blogi studijų rezultatai - nušalina nuo treniruočių. Gali būti labai geras sportininkas, tačiau jei prastai studijuoji, gali tekti nežaisti. Tai viena iš motyvacijų pasitempti moksle.

Amerikos universitetuose pirmiausia žiūrima į studijų rodiklius.

„Jei blogi studijų rezultatai - nušalina nuo treniruočių, - teigė A. Kurakinas. - Gali būti labai geras sportininkas, tačiau jei prastai studijuoji, gali tekti nežaisti. Tai viena iš motyvacijų pasitempti moksle.“

Skirtingi komandų sezonai

Amerikos studentų futbolo čempionate divizionai paskirstyti pagal konferencijas. Skirtingi divizionai - skirtingos lygos.

Gali būti universitetas aukšto lygio, o jame sportas - žemesnio lygio, ir atvirkščiai - gali būti stiprios sporto komandos kuklesniame universitete.

UIU vienuolikė, kurios vyriausiasis treneris amerikietis, o asistentas - belgas, studentų čempionato 2-ajame divizione užėmė 10-ąją vietą tarp 15-os komandų.

A. Kurakinas ir M. Dumalakas neslėpė, jog ši pozicija netenkino.

Pasak M. Dumalako, tikslas - patekti į konferenciją, į kurią iškopia aštuonios geriausios.

„Apmaudu - mums iki aštuntuko pritrūko vienos pergalės, - teigė futbolininkas. - Ne tiek mes silpni, kiek pajėgios kitos komandos.“

O A. Gečas spindėjo, pasakodamas apie savo ekipos sezoną.

„Mūsų vienuolikė, kurios štabas beveik vien anglai, sukūrė istorinį universiteto rezultatą. Tik asistentas amerikietis. Mes savo konferencijoje baigėme antri, paskui patekome į NAIA nacionalinę lygą, kurioje žaidė visos geriausios komandos. Tad visoje Amerikoje užėmėme 15-ą vietą tarp maždaug 112 komandų. To nėra buvę. Nuo 1971 metų nuėjome tiek toli. Iškovojome 15 pergalių. Tiek nebuvome laimėję nuo 2003 metų. Visi laimingi. Dabar visi į mus žiūrės kaip į normalią komandą“, - juokavo A. Gečas.

Anot futbolininko, jo ekipą sudaro įvairių pasaulio šalių atstovai. Amerikiečiai gal du ar trys. Yra net Dominikos Respublikos nacionalinės rinktinės futbolininkas. Jis - buvęs profesionalas. O ispanas, buvęs Alikantės futbolo akademijos auklėtinis, gyrėsi, kad akademijos laikais žaidė prieš Laminą Jamalį.

A. Kurakinas antrindamas draugui sakė, jog ir UIU komandoje dauguma - užsieniečiai. O daugiausia iš Kosta Rikos, Ispanijos, Meksikos.

Pirmakursiai įtiko treneriams

A. Kurakinas ir M. Dumalakas labai padėjo UIU ekipai. Pirmakursiai jau pirmą čempionatą užsitarnavo vietas pagrindinėje sudėtyje, gavo didžiausius krūvius, daugiausiai žaidimo minučių.

A. Kurakinas buvo išrinktas universiteto savaitės sportininku. Juo renkamas jaunuolis iš visų universitete esančių gausybės sporto šakų.

Tėveliai Aidas ir Aura Kurakinai lapkričio mėnesį pasidžiaugė sūnumi, sulaukusio „Sportsmanship player“ titulo. Tai Didžiųjų Ežerų slėnio konferencijos (GLVC) tai garbingas įvertinimas studentams sportininkams, išsiskiriantiems sportišku, etišku elgesiu, studijavimo pažanga ir aktyviu pilietiškumu už sporto aikštelės ribų.

Kartu lietuvis pateko į 15 geriausių sezono žaidėjų grupę ir pretenduoja tapti vienu iš dviejų universiteto apdovanojimo „Sportsmanship player“ laureatų, kurie bus paskelbti mokslo metų pabaigoje.

Nors A. Kurakino komandos vieta čempionate netenkino, tačiau pats žaidėjas buvo patenkintas savo pasirodymu.

„Pagal žaistų minučių kiekį buvau antras komandoje. Būdamas pirmakursiu patekau į startinį vienuoliktuką. Iš pradžių sėdėjau tarp atsarginių. Tai normalu atėjus į naują komandą, - pasakojo A. Kurakinas.

- Po truputį išsikovojau pagarbą. Iš pradžių išleisdavo antrajame kėlinyje, duodavo žaisti po 30, po 40 minučių. Matyt, žaidžiau neblogai, nes patekau į pagrindą. Nors labiau save matau saugu, tačiau žaidžiau dešiniojo gynėjo pozicijoje. Įvarčių neįmušiau, tačiau atlikau tris rezultatyvius perdavimus, po kurių krito įvarčiai į varžovų vartus."

Pasak R. Skersio, A. Kurakinas - universalus futbolininkas, galintis žaisti bet kurioje pozicijoje.

M. Dumalakas taip pat į aikštę žengia nuo pirmųjų minučių. Kaip ir A. Kurakinui, jam reikėjo palaukti, kol įsilies į startinę sudėtį. Tiesa, pateko kitokiomis aplinkybėmis.

„Komandoje buvo labai aukštas gynėjas, kone dvimetrinis vokietis. Tačiau jis dėl sveikatos problemų negalėjo toliau sportuoti. Kai atsirado laisva vidurio gynėjo pozicija, treneris į šią vietą pasiūlė mane, - pasakojo M. Dumalakas. - Po pirmųjų rungtynių trenerį tenkino mano žaidimas. Nors noriu žaisti vidurio saugų grandyje, tačiau yra kaip yra. Iš dalies ir patinka, tačiau esant galimybei, mielai pereičiau į saugus.“

Klaipėdietis taip pat negalėjo pasigirti pasiektais įvarčiais, tačiau statistikoje turi du rezultatyvius perdavimus.

A. Gečas buvo patenkintas ne tik savo universiteto futbolininkų pasirodymu, bet ir savo žaidimu.

„Įmušiau 3 įvarčius ir atlikau 5 rezultatyvius perdavimus“, - savo rezultatais pasidžiaugė A. Gečas.

Pasak vaikinų, jų rungtynės yra tiesiogiai transliuojamos kiekvienos komandos internetiniuose puslapiuose. Net su komentatoriumi. Pateikiami statistiniai duomenys. Todėl futbolininkai puikiai žino savo minutes, kitus rodiklius.

Įprastos dienos: treniruotės, paskaitos

Lietuviai pasidžiaugė, kad studijos lengvos. Ir dėstomos suprantama anglų kalba.

A. Gečas papasakojo, kad dažniausiai keliasi 9 val. Pabuvęs dviejose paskaitose, vėliau turi laisvą laiką. 16 val. būna futbolo komandos treniruotė, po jos einama į treniruoklių centrą. Po vakarienės vėl turi laisvą laiką, kurį gali skirti mokslui, savišvietai ar pramogoms.

A. Kurakinas ir M. Dumalakas pastebėjo, kad jiems kartais būna treniruotės prieš paskaitą - 6 val. ryto. Poilsio dieną gaudavo po varžybų. O apskritai treniruotės vyksta kiekvieną dieną. Tačiau pas juos iš pradžių vyksta treniruotė treniruoklių centre, po to - stadione.

„Pas mus - labai rimtas požiūris į futbolo komandą, - teigė A. Kurakinas. - Pradedant baze, baigiant trenerių štabu.“

Jam antrinęs M. Dumalakas papasakojo, jog ekipoje yra daug trenerių - vyriausiasis, fizinio parengimo treneris, vartininkų treneris.

„Yra didelės, mažos salės, visokie atsistatymų įrenginiai - ledinės vonios, kompresiniai batai. Gali papildomai treniruotis. Kada nori, tada gali eiti į stadioną, į salę. Ir nieko tai nekainuoja“, - prie tokio komforto jau spėjo priprasti ir nesistebėti M. Dumalakas.

Tolimos kelionės pas varžovus

Studentams kelionės pas varžovus virsta nemenkais iššūkiai.

„Kai kada į rungtynes išvažiuojame prieš dvi dienas. Vidutiniškai į kurias nors rungtynes vykstame 7 valandas“, - kelionių niuansais pasidalijo M. Dumalakas.

O A. Gečas visą gyvenimą prisimins išvyką į Alabamą, trukusią 16 valandų. „Stojome nakčiai viešbutyje. Kitą dieną važiavome likusią dalį. Prieš rungtynes pabuvome viešbutyje, pailsėjome. Kelionė atsiliepė - pralaimėjome. Vėl tiek pat valandų, 1400 km važiavome atgal“, - pasakojo futbolininkas.

Studentų futbolo sezonas neilgas - trunka 3-4 mėnesius. Tikriausiai todėl, kad sportas netrukdytų studijoms. Tačiau sportininkai turi treniruotes, kontrolines varžybas, turnyrus.

Futbolo varžybose klaipėdiečiams neteko sutikti tėvynainių. Tačiau pabendravo su krepšininku iš Garliavos ir amerikietiškojo futbolo žaidėju iš Kretingos. Tiesa, žemaitis su tėvais Amerikoje gyvena nuo 9 metų.

Žmonių draugiškumas net nustebino

Retas atvejis - A. Kurakinas su M. Dumalaku studijuoja ne tik tame pačiame universitete, tačiau ir gyvena kartu bendrabutyje.

Anot jų, bendrabučiai puikūs, yra virtuvėlės. Studentai gerai prižiūri kambarius. Ir turi tai gerai atlikti, nes kas mėnesį ateina patikrinti - ar tvarkinga, ar nesmirdi.

Kito universiteto bendrabučiuose yra asmenys, kurie kasdien tam tikrą valandą aplanko kambarius, apžiūri koridorius, ar švaru, ar niekas ko nors nedaro. Jei kas negerai, galima jam paskambinti - ateis sutvarkys reikalus.

M. Dumalakas net labai nustebino esama situacija.

„Per visą laiką, kiek esame Amerikoje, nebuvo nė vieno nemalonaus atvejo, - tvirtino klaipėdietis. - Visi studentai - draugiški. Net, prisipažinsiu, man buvo šokas, kad tokie visi draugiški.“

Lietuvius dar stebino ir tai, kad studentai - visiškai apolitiški.

Į amerikietiško futbolo rungtynes susirenka tūkstančiai žiūrovų. Surengiama didelė šventė. Atvažiuoja maisto kioskai, aplinka šalia stadiono tampa panaši į mugę. Čia vyksta prekyba, kepami skanėstai, čirškinamos dešrelės.

Per visą laiką, kiek jau esame Amerikoje, nebuvo nė vieno nemalonaus atvejo, - tvirtino klaipėdietis. - Visi studentai - draugiški. Net, prisipažinsiu, man buvo šokas, kad tokie visi draugiški.

Dar populiarūs yra krepšinis, beisbolas.

Paklausus, ar yra kokių nors futbolo taisyklių niuansų, palyginti su Lietuvoje žaidžiamu futbolu, vaikinai skirtumų neįžvelgė. Išskyrus du.

„Pirmąjį kėlinį pakeistas žaidėjas negali tą patį kėlinį vėl grįžti į aikštę, - teigė futbolininkai, - tačiau gali grįžti antrąjį kėlinį. O jei pirmą kartą žaidėją pakeičia antrajame kėlinyje, tai jis dar kartą gali grįžti į aikštę. Ir laikas varžybose tiksi į kitą pusę - nuo 90-osios minutės eina mažėjančia linkme. Ir nebūna pridėto laiko. Jei yra ilgesnė pauzė - laikas būna stabdomas rungtynių metu.“

Norėtų lietuviško maisto

Smalsu buvo sužinoti, nejaugi mūsų vyrukams viskas Amerikoje yra gerai, nejaugi nėra prie prisikabinti.

UIU studentams didžiausia blogybė - maistas. Pasak A. Kurakino, maitinimo visiškai užtenka, tačiau reikia prisižiūrėti.

„Ten maistas - toks, kažkoks, net sunku pasakyti, gal pusiau sintetinis“, - traukė pečiais futbolininkas.

O A. Gečui, prieš išvykstant į Ameriką, pačiam paragavus trenerio duonos, keistas komandos pratybų procesas.

„Atrodo, treniruojamės valandą, bet per ją nieko nepadarome. Beveik visą laiką skiriame taktikai. Gal dėl to trenerių štabas taip dirbo, nes pas mus būdavo daug rungtynių“, - svarstė A. Gečas.

Apie ateitį pernelyg negalvoja

Klaipėdiečiai dar neapsisprendė, ar po studijų liks Amerikoje, ar grįš į Lietuvą. Dar tik studijų pradžia.

„Ką dirbsime - nežinome, bet reikia galvoti“, - šypsojosi M. Dumalakas.

O sporto vadybą studijuojantis A. Gečas žino, jog darbas bus susijęs su sportu.

Gal dar ne kartą pasikeis jaunuolių planai. Mat Amerikoje įprasta po metų, po dvejų keisti universitetą, pereiti į geresnį, keisti specialybę. Gali studijuoti net dvi specialybes.

Tačiau reikia būti uoliems abiejuose frontuose - mokslo ir sporto, nes nuo abiejų, nuo sporto gal net daugiau, priklauso stipendijos dydis.

Koks pokalbis su „amerikiečiais“ be tradicinio klausimo: „Ar namo traukia“?

„Pasiilgstu, suprantama, šeimos, tačiau nėra didelės traukos į namus. Gelbsti šiuolaikinės technologijos, kuriomis su artimaisiais gali bendrauti kiekvieną dieną“, - už save ir už draugus atsakė A. Kurakinas.