Klaipėdoje - LTOK prezidentės viešnagė su „Modės“ istoriniu prieskoniu

Skulptūrą „Modė“ ketinama pastatyti prie „Švyturio“ arenos.

Idėją įamžinti M. Paulauską kilo Alfonso Žalio labdaros fondui, kuris subūrė iniciatyvinę grupę ir šios darbo grupės pirmininku paskyrė Lietuvos krepšinio federacijos viceprezidentą, Lietuvos studentų krepšinio lygos prezidentą ir žinomą Klaipėdos mecenatą, verslininką Rimantą Cibauską.

Svarbų vaidmenį čia atlieka Artūras Žalys, Vytautas Čepas, Algirdas Grublys, Algirdas Vaicekauskas ir dar būrys žinomų klaipėdiečių.

Priminė auksinę sukaktį

D. Gudzinevičiūtė pasveikino klaipėdiečius, kurie parodė iniciatyvą pagerbti neeilinę ir sportui itin nusipelniusią asmenybę - M. Paulauską.

Kartu su V. Čepu, A. Žaliu ir A. Vaicekausku buvo padiskutuota apie olimpinį judėjimą, pasidalinta mintimis ir apie gresiančias sporto reformas - planuojama naikinti Nacionalinę sporto agentūrą ir ateities perspektyvas.

Klaipėdos sportininkų namų-muziejaus istorikas A. Vaicekauskas aprodė svečiams eksponatus, tarp kurių kabo ir M. Paulausko marškinėliai.

A. Vaicekauskas priminė, kad 1972 metų rugsėjo 9-oji įrašyta aukso raidėmis į sporto istoriją.

© Alfonso Žalio labdaros fondo nariai ir iniciatyvūs klaipėdiečiai, įsiamžino kartu su Daina Gudzinevičiūte.

Miunchene mūsų legendinis M. Paulauskas buvo apdovanotas aukso medaliu po įsimintinų finalinių rungtynių, kurios įtvirtino jo vardą tarp geriausių pasaulio krepšininkų.

„Ši diena tapo ne tik sporto, bet ir dvasinės pergalės simboliu - ji įkvėpė ištisas kartas drąsiai siekti svajonių, tikėti savo jėgomis ir žengti į priekį, nepaisant iššūkių. 

Šiandien, minėdami tos istorinės pergalės sukaktį, sveikiname Jus, Modestai, ir reiškiame pagarbą už Jūsų nuopelnus Lietuvos sportui, už kilnų lyderystės pavyzdį bei už tai, kad savo vardu ir darbais tapote įkvėpimu visai mūsų bendruomenei.

Mes, klaipėdiečiai, susibūrę po A. Žalio labdaros fondo iniciatyva, siekiame, kad prie „Švyturio“ arenos iškiltų skulptūrinė kompozicija, įamžinsianti Jūsų asmenybę ir istorinį laimėjimą. Tebūna tai ne tik atminimas, bet ir gyvas paminklas ateities kartoms - dar gyvam esant, kad Jūs pats galėtumėte išvysti, kaip miesto bendruomenė pagerbia savo didįjį čempioną„, - tokiais žodžiais savo “Facebook" paskyroje rašė A. Vaicekauskas.

M. Paulauskas yra Klaipėdos miesto garbės pilietis. Jo vaikystė ir jaunystė prabėgo Klaipėdoje.

Modesto Paulausko mintys

Pats M. Paulauskas „Vakarų ekspresui“ apie klaipėdiečių iniciatyvą pastatyti skulptūrą „Modė“ atsiliepė teigiamai.

„Man tai yra labai didelis įvertinimas. Juk aš iki 17 metų gyvenau Klaipėdoje, leidau čia vaikystės ir jaunystės dienas ir Klaipėdos niekada nepamiršiu, širdyje esu tikras klaipėdietis.

Būtent Klaipėda mane išugdė krepšininku. Esu labai dėkingas šiam miestui už suteiktas pamokas, puikius vaikystės ir paauglystės metus, neįkainojamą patirtį.

Malonu, kad 2021 metais man buvo suteiktas ir Klaipėdos garbės piliečio vardas. Tuomet net džiaugsmo ašaros ištryško", - kalbėjo olimpinis čempionas.

M. Paulauskas tęsė savo mintis: „Niekada nepamiršiu, kaip Klaipėdoje su draugais eidavome į turgų pirkti saulėgrąžų, kaip išsisukdavome iš pamokų, kad nukeliautume pasižiūrėti filmo į kino teatrą “Švyturys".

Ne kartą esu sakęs, kad mane drąsiai galima vadinti klaipėdiečiu. Klaipėdoje žengiau pirmuosius savo žingsnius, vėliau pradėjau lankyti Klaipėdos krepšinio mokyklą pas tuometį trenerį Vladą Knašių.

Juk šiame mieste buvo iškovotos mano pirmosios pergalės, taip pat, atstovaudamas Klaipėdos „Maisto“ vyrų komandai, iškovojau pirmąjį Lietuvos suaugusiųjų čempiono titulą.

Esu labai dėkingas Klaipėdos miestui už suteiktas pamokas, puikius vaikystės metus ir neįkainojamą patirtį.

Mokiausi tuometinėje pirmojoje vidurinėje mokykloje, kuri vėliau buvo pavadinta Kristijono Donelaičio mokykla, o dabar - Vytauto Didžiojo gimnazija. Šioje mokykloje dienas leidau iki 17 metų. Nuolat su draugais po pamokų skubėdavome į sporto salę ir ten bumbsendavome krepšinio kamuolį.

Pavasarį ir vasarą mokyklos kiemas knibždėdavo nuo mokinių gausos, nes pradėdavo veikti vienintelis po atviru dangumi įrengtas Donelaičio baseinas. Treniruodavosi plaukikai, vandensvydininkai...

Tiesiog pavasarį baseiną išvalydavo, išrinkdavo lapus, prileisdavo vandens ir visi su malonumu plaukiodavome.

Buvo nuostabūs laikai... Vėliau baseiną po atviru dangumi uždarė ir įrengė uždarą baseiną. Yra likę labai daug vaikystės prisiminimų, susijusių su Klaipėda. Tai - mano širdies miestas.

Pamenu, kaip mokyklos laikais per pertraukas parbėgdavau namo, mama paruošdavo pavalgyti ir vėl skubėdavau į mokyklą. Taip pat per pertraukas nuolat žaisdavome kvadratą. Mokyklos kieme buvo dvi krepšinio aikštelės, šalia - stadionas. Dar - sporto salė... Sąlygos sportuoti - idealios.

Be to, mano tėvelis ir mama dirbo šioje mokykloje ir aš turėjau vadinamą „blatą“ sportuoti beveik kada noriu... Mokytojai mane gerai žinojo. Tik būdavo laisva minutėlė, ir bėgdavau į sporto salę atlikti kelis metimus.

Krepšinis man tais laikas buvo lyg šiuolaikiniam jaunuoliui mobilusis telefonas. Be jo neįsivaizdavau nė vienos savo dienos", - kalbėjo M. Paulauskas.