Klaipėdos baseinų istorija: plaukiojo ir po atviru dangumi
„Vakarų ekspresas“ šios sukakties proga nusprendė paanalizuoti ne tik šio baseino įdomiausius faktus, skaičius, bet ir prisiminti kitus mūsų miesto baseinus, kurie, nors ir buvo uždaryti, bet dar iki šiol klaipėdiečiams kelia nostalgiją.
Reikia pripažinti ir tai, kad po 2012 m. Londono olimpinių žaidynių, kuriose mūsų šalies auksine žuvele vadinama Rūta Meilutytė tapo olimpine čempione, baseinų reikalai ėmė judėti ir kituose šalies miestuose ir miesteliuose.
Pastaraisiais metais baseinų gerokai padaugėjo ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuuose aplink Klaipėdą - 2019 metais Palangoje atidarytas šiuolaikiškas baseinas, 2020 metais - Tauragėje, 2023 metais - Kretingoje, Telšiuose ir Plungėje, 2025 metais - Gargžduose.
Statė beveik 2 metus
Visgi Vakarų Lietuvoje tarptautinių varžybų standartus atitinkantį 50 m ilgio baseiną turime tik Klaipėdoje. Šis Dubysos gatvėje, šalia „Švyturio“ arenos, 2018 metais atidarytas trijų aukštų, 7400 kv. metrų ploto daugiafunkcis centras yra suskirstytas į keturias zonas: plaukimo, nardymo, sporto ir SPA.
Kai jis buvo atidaromas, pasidžiaugta, kad 10-ies plaukimo takelių baseine pirmą kartą Lietuvoje panaudotos pakeliamų dugnų technologijos, kurios leidžia baseiną padalinti į kelias dalis. Baseino zonas galima atskirti varstoma sienele, todėl atskirose zonose gali skirtis net vandens temperatūra.
Kadangi specialus kilnojamas baseino dugnas leidžia reguliuoti baseino gylį, jį galima pritaikyti įvairiausioms rungtims ir vandens užsiėmimams.
Šio Klaipėdos baseino su sveikatingumo centru statybos prasidėjo 2016 metų rugsėjo mėnesį. Bendra baseino statybos rangos darbų sutarties vertė - 16,6 mln. eurų. 11,6 mln. eurų projekto įgyvendinimui skirta iš ES struktūrinių fondų, 1 mln. eurų iš valstybinių lėšų. Klaipėdos miesto savivaldybės indėlis - 4 mln. eurų. Rangos darbus atliko bendrovės „Axis Industries“ ir „Deglas“, dirbusios pagal jungtinės veiklos sutartį.
Techninį baseino projektą parengė Olandijos kompanija „Slangen+Koenis International B. V.“ kartu su Lietuvos architektų biuru „Cloud architektai“. Projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros kaina - 509 tūkst. eurų.
Baseinas valdomas pagal koncesijos sutartį. Savivaldybės skelbtą koncesijos konkursą 15 metų laimėjo bendrovių „Vakarų infrastruktūra“ ir „Sporto infrastruktūra“ konsorciumas. Baseiną pagal koncesijos sutartį valdo bendrovė „Klaipėdos baseinas“.
„Klaipėdos baseinas - tai ne tik sporto erdvė, bet ir bendruomenės susitikimų vieta. Kasmet plaukti čia išmoksta daugiau nei 800 vaikų ir suaugusiųjų. Čia vyksta regioninės ir nacionalinės plaukimo varžybos, įvairūs renginiai bei socialinės iniciatyvos: „Para-tonas" - tradicinis labdaros renginys, suburiantis bendruomenę paramai vaikams su negalia.
Bendradarbiavimas su „Mažojo Princo akademija" - pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams. Partnerystės su “Vaikų linija„ ir Klaipėdos universitetine ligonine (KUL) - skatinant emocinę gerovę ir fizinį aktyvumą. Bendradarbiaujame su Nacionaliniu kraujo centru, kas ketvirtį skiriame kvietimų ir būname patys donorais bei kviečiame kitus prisidėti“, - sakė Klaipėdos baseino direktorė Ieva Vaičiurgė.
Pajuto lygių skirtumą
„Vakarų ekspresui“ pavyko susisiekti su 74-erių klaipėdiečiu Povilu Gedvilu, kuris Klaipėdos baseiną lanko nuo pat jo atidarymo.
„Neįsivaizduoju savo kasdienybės be plaukimo. Klaipėdos baseiną lankau nuo pat pirmos atidarymo dienos, plaukioju 6 kartus per savaitę. Mano rytas baseine prasideda nuo 7 val. nuo 25 m nėrimo ir kilometro plaukimo. Po plaukimo vėl neriu 25 m. Tokia tradicija. Ir taip jau aštuonerius metus. Kai prasiplaukiu baseine, ir akys prašviesėja, ir energijos lygis visai kitoks. Jaučiuosi žvalus visą dieną. Kitaip jau savo dienos net nebeįsivaizduoju. Tai - tikras energijos ir sveikatos šaltinis“, - „Vakarų ekspresui“ sakė P. Gedvilas.
Jis teigė, kad yra lankęs ir „Gintaro“ baseiną, plaukiodavo ir vadinamajame Klaipėdos „Dinamo“ baseine, tačiau pripažįsta, kad komfortas Klaipėdos baseine - visai kitoks.
„Pamenu, kad “Gintaro„ baseine tekdavo plaukioti susigrūdus, kažkada iki rekonstrukcijos ir rūbinės ten buvo tragiškos, tačiau tuomet kitų alternatyvų tiesiog nebuvo. Kai atsidarė Klaipėdos baseinas, komforto lygis - visai kitoks. Tikra atgaiva sielai“, - pabrėžė P. Gedvilas.
Priminta 1946 metų istorija
„Vakarų ekspresas“ peržvelgė Klaipėdos baseinų istoriją ir prisiminė, kiek mūsų mieste buvo baseinų, kurie prieš kurį laiką traukė žmonių srautus.
Prieš kelis dešimtmečius Klaipėdoje vienu metu veikė net trys 25 m uždari baseinai, taip pat anuomet klaipėdiečiai galėjo mėgautis ir baseinais po atviru dangumi. Tad nenuostabu, kad per tą laikotarpį buvo išugdyti ir sportinį kelią pradėjo olimpinis prizininkas Arsenas Miskarovas, olimpinėse žaidynėse dalyvavę Mindaugas Bružas ir Pavelas Suškovas.
Istorijos šaltiniai ir nuotraukos atskleidžia, kad dar 1946 m. Smiltynėje, dabartinio Jachtklubo įlankoje, buvo 50 m ilgio baseinas po atviru dangumi.
„Būtent šiame baseine 1946 metų rugpjūčio 2-4 dienomis įvyko pirmasis pokario metų Lietuvos plaukimo čempionatas. Nuo 1934 iki 1938 metų kasmet per Jūros šventę vykdavo Klaipėdos ir Kauno plaukikų mačai. Tuo metu net 12 iš 13 Lietuvos rekordų priklausė klaipėdiečiams“, - dar 1984 m. išleistame leidinyje rašė beveik tris dešimtmečius Klaipėdos plaukimo sportą kuravęs ir vienu metu net dviejuose miesto baseinuose - „Neptūno“ ir „Gintaro“ - direktoriumi dirbęs klaipėdietis, dabar jau šviesaus atminimo Romualdas Rosenas.
Visuotinis plaukimo sportas Klaipėdoje pradėjo vystytis 1957 m., kai prie tuometinės Kristijono Donelaičio mokyklos (dabar - Vytauto Didžiojo gimnazija) mokytojo Jono Urvakio iniciatyva buvo pastatytas dar vienas atviras miesto plaukimo baseinas. Jame vykdavo ne tik plaukimo, bet ir vandensvydžio varžybos.
Vėliau, 1969-aisiais, šis atviras baseinas rekonstruotas į 25 m uždarą baseiną, kuris vėliau pavadintas „Gintaro“ vardu.
2011 m. jis buvo renovuotas iš pagrindų, pastatytas priestatas, įmontuota šiuolaikiška vandens valymo technika. Rekonstrukcija atsiėjo per 4 mln. litų. Tačiau miestiečiai jame gali lankytis tik rytais ir kelias valandas šeštadienio bei sekmadienio vakarais.
Ėmė byrėti tinkas
1972 m. Paryžiaus Komunos gatvėje buvo pastatytas dar vienas uždaras 25 m baseinas, pakrikštytas „Neptūno“ vardu. Šiuose dviejuose baseinuose plaukimo abėcėlės mokėsi per 1 000 moksleivių.
1978 m. „Gintaro“ baseine buvo įsteigta specialioji karinio taikomojo plaukimo vaikų ir jaunių sporto mokykla, todėl plaukimo sportas buvo vystomas tik „Neptūno“ baseine, kuris 1995 m. vasarį buvo uždarytas dėl avarinės būklės ir visi plaukikai grįžo treniruotis į „Gintaro“ baseiną.
„Nieko ten tokio baisaus nebuvo - nuo lubų nubyrėjo tinko gabaliukai. Valdžiai rašiau raštus, kad skirtų lėšų kosmetiniam remontui, bet tada buvo sunkūs laikai - pinigų nebuvo ir galiausiai nusprendė laikinai uždaryti baseiną. Taip ir sunaikino šį baseiną, o jis, atlikus kosmetinį remontą, galėjo veikti dar daugybę metų“, - 2013 metais „Vakarų ekspresui“ sakė buvęs „Neptūno“ baseino direktorius.
Pasiplaukiojimas kareivinėse
1975 m. sovietų kariauna buvo pasistačiusi 25 m ilgio trijų takų baseiną vadinamosiose raudonosiose kareivinėse (dabartiniame Klaipėdos universiteto miestelyje). Jame treniravosi tik kariškiai.
Kai 1993 m. į raudonąsias kareivines įsikraustė universitetas, baseino vanduo jau buvo išleistas, pati patalpa paversta kažkokiu laikinu sandėliu. Teigiama, kad jį prikelti gyvenimui buvo galima be didelių pinigų, bet šito darbo niekas nesiėmė.
Dar buvo baseinas - „varlinukas“ - šalia Danės upės esančiame vaikų darželyje. Jis buvo skirtas mažiems vaikams mokyti plaukti.
Beje, dar 1955-1956 metais netoli buvusio „Telekomo“ pastato Danės upėje plaukimo entuziastai buvo radę savadarbį baseinėlį - iš medžių buvo padarytos sienelės, ten vykdavo vandensvydžio varžybos.
Treniravosi policininkai
1976 m. Klaipėdoje, Gulbių gatvėje, buvo pastatytas uždaras 25 m „Dinamo“ baseinas. Tad tuomet vienu metu Klaipėdoje veikė trys baseinai - „Dinamo“, „Gintaro“ ir „Neptūno“.
Tiesa, tuomet „Dinamo“ baseinas priklausė sporto draugijai tokiu pačiu pavadinimu. Jame treniravosi Vidaus reikalų ministerijos atstovai, policijos auklėtiniai.
2007 m. šis baseinas pastatų mainų būdu buvo perduotas Klaipėdos valstybinei kolegijai.
Miestui šis baseinas niekada nepriklausė. Jis visą laiką buvo kitų rankose, tačiau miestiečiai, susimokėję pinigus, galėjo eiti paplaukioti savo malonumui. Deja, 2013 metų birželį šis baseinas buvo uždarytas ir nebeveikia iki šiol, nors šios sporto šakos entuziastai ir dėjo daug pastangų, kad jis visgi būtų atgaivintas.
Šiuo baseinu buvo susidomėjęs olimpinis vicečempionas penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis ir viešoji įstaiga „Plaukimas visiems“. Jie buvo pasiryžę nuomotis šį baseiną dešimčiai metų ir vykdyti sportinę veiklą. Visgi vėliau nusprendė kreiptis į specialistus ir atlikti detalesnę baseino būklės ekspertizę.
„Paaiškėjo, kad jo būklė gerokai sudėtingesnė nei manėme. Jei norėtume jį atidaryti ir eksploatuoti maždaug 10 metų, reikėtų investuoti apie 1,5 mln. litų. Tokių pinigų reikia jau tuoj pat, o iš privačių asmenų gauti tokių lėšų - sunkiai įmanomas dalykas“, - 2014 metais „Vakarų ekspresui“ kalbėjo A. Zadneprovskis.
Anot jo, nieko kito nebeliko, kaip tik nutraukti su kolegija pasirašytą sutartį. Taigi, Gulbių gatvėje nuo 1976 metų veikęs baseinas 2013 metais buvo uždarytas ir nebeatvėrė durų.
Pastaruoju metu buvęs Klaipėdos „Dinamo“ baseino kompleksas pardavinėjamas Turto banko aukcione. Pastatų komplekso pradinė kaina siekia 1,87 mln. eurų.
Šiuo metu Klaipėdoje veikia du 25 m baseinai. Vienas - „Gintaro“ (S. Daukanto g. 24) - priklauso miestui ir čia didžiąją laiko dalį jį užima biudžetinio sporto centro „Gintaras“ sportininkai, kitas 25 m baseinas yra privatus „Impuls“ sporto klubo (Liepų g. 53A).
Taip pat yra baseinas ir „Amberton Klaipėda“ viešbutyje esančiame „Central Gym“ sporto klube, tačiau jis yra šiek tiek trumpesnis - 22 m, tad varžytis profesionaliems plaukikams jis nėra tinkamas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą