"Klaipėdoje pradėjo vystytis 1957 m., kai prie tuometinės Kristijono Donelaičio mokyklos (dabar - Vytauto Didžiojo gimnazija) ..."
Aš juo jau nuo 1961m. nusileidęs metalinėmis kopėčiomis vaukčiodavau dugnu , kol per pradaryta langą mokytojas B.Gaižauskas nesušukdavo vardu sakydamas ar nenori ,kad prileisčiau iš egzotiškų žuvelių akvariumo vandens, nes netrukus ketinu valyti. Taip tas baseinas ir vėliau nematė vandens. Kai prasidėjo jo rekonstrukcija ir buvo virš jo suręstas karkasas įstatyti metaliniai langų rėmai (be langų) baseinas pasidengė plytelėm ir prileido į jį vandens išbandymui, tai mes moksleiviai per ilga pertrauką balandžio mėnesyje bėgdavo maudytis ir po to išlipę kalendami dantis vilkdavomės rūbus ir gurgiančiais pilvai kalendami dantimis skubėdavom į pamoką.Tai vienų maudynių metu mums įsijautus į stchija mokymo dalies vedėjas Daraškevičius , kartu su ru. kalbos mokytoju Blažiu surinko mūsų rūbus ir liepė mums išlipti iš baseino ir paskui juos sekti į mokytojų kambarį. Kokia gėda buvo ,kai su vienomis glaudėmis vorele sustirę stipenom mokyklos koridoriumi stebint ir iš juoko leipsiančius kitų klasių moksleivius. Man mokykla buvo antri namai , nes kitapus gatvės gyvenau ,sporto salė iki vėlumos atidaryta ir kai priestatą pastatė tai ir antra veikė iki vėlumos ,kaip ir nuolat sporto aikštynas (dėkui buv, direktoriui R.Bloškiui) , tame name kur kirtosi S.Daukanto (prieš karą - Simono Dacho ) ir dab. K.Donelaičio g.kur pirmame aukšte veikė geležinkeliečių pard. aprūpinanti kepykla duona ir jai vadovavo Vyto Tomkaus tėvelis.

Manau sukišus tiek pinigų į baseiną ir nepadarius liepto šuoliams yra aplaidumas arba neįšmanimas, o kur dar esami dabartiniai brokai.