Byla kilo dėl laikotarpio 2024 m. pavasarį, kai klubas, konfliktuodamas su tuo metu jau „Real“ kryptimi žiūrėjusiu puolėju, nesumokėjo trijų mėnesių atlyginimo (už balandį, gegužę ir birželį), taip pat dalies „etikos“ premijos ir pasirašymo bonuso, kurie buvo aiškiai numatyti sutartyje ir vėliau patvirtinti Prancūzijos lygos (LFP) sprendimais.
PSG teigė, kad egzistavo „džentelmeniškas susitarimas“, pagal kurį žaidėjas atsisakys dalies sumų, jei išvyks kaip laisvasis agentas, tačiau teismas konstatavo, jog klubas nepateikė jokio rašytinio įrodymo, kad K. Mbappe būtų sutikęs atsisakyti pinigų.
K. Mbappe pusė iš pradžių reikalavo 55 mln. eurų nesumokėtų algų, o vėliau, jau atskiroje byloje, siekė net 263 mln. eurų kompensacijų už tariamą sutarties pažeidimą, moralinę žalą ir neteisėtą elgesį, kai jis buvo laikinai atskirtas nuo pagrindinės komandos.
PSG atsakė atsakomuoju ieškiniu, kuriame prašė apie 440 mln. eurų žalos atlyginimo už tai, kad puolėjas, klubo teigimu, „užlaikė“ sprendimą dėl ateities ir išėjo už dyką, taip atimdamas iš PSG potencialą gauti pinigų už jo pardavimą.
Šioje byloje teismas aiškiai stojo į žaidėjo pusę dėl nesumokėto atlyginimo ir pripažintų premijų – iš 55 mln. eurų bazinės sumos kartu su atostoginiais ir kitomis susijusiomis išmokomis bendra suma išaugo iki maždaug 61 mln. eurų.
PSG dar gali teikti apeliaciją, tačiau pats faktas, kad pirmoji instancija taip aiškiai pripažino klubo pareigą sumokėti visas sutartas sumas, yra didelė simbolinė pergalė K. Mbappe ir potencialus precedentas kitoms panašioms byloms Prancūzijos futbole.
Didžioji teisinės sagos dalis dar nesibaigė – tebėra nagrinėjami abiejų pusių šimtus milijonų siekiantys ieškiniai dėl moralinės žalos ir sutartinių santykių interpretacijų.
Vis dėlto šiandien K. Mbappe gali pažymėti aiškią pergalę: teismas patvirtino, kad net ir tokio dydžio konfliktuose klubo sprendimas baudžiant nemokėti algos negali būti pateisinamas jokiais užkulisiniais susitarimais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą