Laimonas Šapkauskas apie drąsią pažintį su olimpiniu krepšinio čempionu, pergales ir tai, ko reikia jaunimui
Dar yra vilčių, kad U17 Klaipėdos krepšinio mokyklos komanda, treniruojama Andriaus Majauskio, prasibraus į Lietuvos moksleivių krepšinio lygos U17 A diviziono finalinį ketvertą. Ketvirtfinalyje kaunamasi su Kauno KA „Žalgiris" atstovais.
Jei klaipėdiečiams pavyktų įveikti jaunuosius žalgiriečius (kol kas ketvirtfinalyje – 1:1, o lemiamos rungtynės vyks Klaipėdoje), tuomet būtų dedamos pastangos, jog finalinis ketvertas būtų organizuojamas mūsų mieste.
Naujienų portalas VE.lt apie visą sezoną, iššūkius, jaunąją krepšininkų kartą ir vasaros planus kalbasi su Klaipėdos krepšinio mokyklos direktoriumi Laimonu Šapkausku.
Laimonai, tas faktas, jog pačios vyriausios jūsų mokyklos komandos yra tarp Lietuvos moksleivių krepšinio lygos A diviziono lyderių ir nuolat jūsų mokyklos auklėtiniai patenka į Lietuvos jaunių, jaunimo rinktines, daug ką atskleidžia. Nuolat Klaipėdos miesto vardą garsinate ir įvairiuose tarptautiniuose užsienio šalių turnyruose. Turbūt iššūkių kasdien netrūksta?
Aš visada tiek žaidėjams, tiek treneriams sakau: niekada nereikia bijoti iššūkių ir drąsių sprendimų. Jei savo tikslų link keliausi nuosekliai, sėkmė anksčiau ar vėliau atsigręš į tavo pusę.
Papasakokite apie 2025–2026 metų krepšinio sezoną. Žinau, kad dalis jaunesnių auklėtinių jau baigė Lietuvos moksleivių krepšinio lygos sezoną. Kaip jiems sekėsi?
U17 komanda, treniruojama Andriaus Majauskio, C divizione iškovojo antrąją vietą.
U18 merginų komanda (treneris Tomas Tupalskis) B divizione užėmė 4 vietą.
U16 komanda (treneris Mindaugas Stašys) B divizione užėmė 5 vietą ir dėl patekimo į finalinį ketvertą dar rungtyniauja su Kauno KA „Snaiperis" ekipa (ketvirtfinalio rezultatas – 1:1).
U12 komanda (treneris Aivaras Preikšaitis) Top 16 etape pasiekė visas 3 pergales, pateko į A divizioną ir jau yra tarp 8 stipriausių Lietuvos komandų. Kitą savaitę rungtyniaus dėl patekimo į finalinį ketvertą.
U16 komanda (treneris Arminas Leliūnas) C divizione pateko į atkrintamąsias.
U15 komanda (tr. A. Leliūnas) C divizione pogrupyje iškovojo penktąją vietą.
U14 komanda (tr. A. Preikšaitis) A divizione užėmė 9 vietą, U13 komanda (tr. A. Preikšaitis) A divizione – 7 vietą.
Labai džiaugiamės bendra komanda su Klaipėdos universitetu, kurioje jauniesiems krepšininkams sudarytos puikios sąlygos tobulėjimui. Komanda sėkmingai rungtyniavo Regionų krepšinio lygoje (RKL).
Esame dėkingi KU rektoriui prof. dr. Artūrui Razbadauskui, Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanui prof. dr. Rimantui Balsiui, Sporto katedros vedėjai prof. dr. Astai Šarkauskienei, sporto centro koordinatorei Bangai Balnaitei–Stonienei. Šie puikūs žmonės nuoširdžiai stengėsi sudaryti puikias sąlygas jauniesiems Klaipėdos krepšininkams.
KKM bendradarbiavimas su KU svarbus tuo, kad baigusiems mokyklą vaikinams pasiūlomos puikios galimybės tęsti krepšininko karjerą ir derinti ją su studijomis.
Esame labai dėkingi ir asociacijos „Lietuvos krepšinis" (anksčiau vadinosi Lietuvos krepšinio federacija, aut. past.) prezidentui Mindaugui Balčiūnui, kuris visada rodo dėmesį jauniesiems krepšininkams, dalyvauja mūsų mokyklos renginiuose, varžybose ir apdovanojimuose, skatina bei motyvuoja juos tobulėti ir siekti tikslų. Smagu, kad nuolat jaučiame dėmesį ir rūpestį Lietuvos krepšinio progreso labui.
Kiek iš viso Klaipėdos krepšinio mokykloje treniruojasi jaunųjų krepšininkų?
Daugiau nei 500. Jų amžius – nuo 4 iki 18 metų. Tikslus skaičius svyruoja, kadangi net ir sezono metu prisijungia naujų vaikų. Aš ir tėveliams nuolat sakau: nereikia laukti rudens, galima į mūsų treniruotes prisijungti ir sezono viduryje, ir prieš vasarą. Tada vaikai spėja artimiau susidraugauti su kitais savo komandos nariais, nes vasaromis vyksta stovyklos, o, kaip žinia, stovyklose kartu praleidžiama daugiau laiko – per dieną vyksta po dvi treniruotes, mankštos, konkursai, vaikai stipriai patobulėja.
Kaip aš sakau apie stovyklas: krepšinio sezonas baigiasi, o stovyklomis prasideda pasiruošimas naujam sezonui. Į stovyklas priimame visus norinčius, net ir tuos, kurie nelanko krepšinio.
Vasaros stovyklos prasidės nuo birželio mėnesio vidurio.
Šiemet organizuosime ne tik dienines stovyklas Klaipėdoje, bet ir stacionarias stovyklas Smalininkuose. Jau pradėjome stovyklų dalyvių registraciją.
Tėveliams, norintiems daugiau sužinoti apie stovyklas, galimas pamainas, viską išsamiai surašėme mokyklos interneto svetainėje www.krepsiniomokykla.lt.
Tikėkimės, kad vaikams vasara bus sportiška ir nuotaikinga.
Ir mano dukros Jūnė ir Urtė visada vasaromis stovyklaudavo, dabar jos jau užaugusios, tačiau visada su malonumu ir nostalgija prisimena tas puikiai praleistas vasaras kartu stovyklose.
Jos visada laukdavo vasarų, nes žinojo, kad per atostogas bus stovyklų pramogos. Mano dukros būtent stovyklose ir išmoko žaisti krepšinį bei vėliau išbandė save krepšinio turnyruose.
Stovyklose mes tobuliname meistriškumą, kasdien organizuojame įvairius konkursus, turnyrus, mokomės plaukti, pramogaujame – žaidžiame boulingą, važinėjame kartingais, čiuožinėjame ant ledo, daugelis susiranda ir naujų draugų.
Užsiėmimų spektras – didžiulis. Nuobodu tikrai niekada nebūna.
Svarbu tai, kad vaikus atitraukiame nuo kompiuterių, telefonų, televizorių ir sportiškai, aktyviai leidžiame laiką gamtoje.
Laimonai, tavo gyvenimas su krepšiniu – trenerio darbu, vėliau ir vadovavimu Klaipėdos krepšinio mokyklai – susijęs bemaž jau ketvirtį amžiaus. Pats į gyvenimo kelią esi išleidęs šimtus krepšininkų, kurie yra išsibarstę po įvairias pasaulio šalis. Visi žinome, kad treneris vaikams tampa tarsi antru tėčiu.
Dažnai pasitaiko, kad buvę auklėtiniai ir po dešimties metų po Klaipėdos krepšinio mokyklos baigimo kur nors atsitiktinai susitinka, prisimena smagius ir pamokančius įvykius, dėkoja už suteiktą gyvenimišką patirtį ir įskiepytą meilę sportui. Tai man – didžiausias atpildas.
O apie tai, kad trenerio žodis vaikams ir paaugliams svarbus, puikiai žinau iš savo patirties.
Ne kartą tėvelių buvau paprašytas pasikalbėti su jų atžalomis, nes esą jų neklauso, o trenerio žodis – daug svaresnis ir svarbesnis.
Tiek trenerio, tiek mokyklos vadovo darbe svarbios psichologinės žinios ir gyvenimiška patirtis. Svarbu jausti kitą žmogų. Kiekvieno žmogaus charakteris yra skirtingas – vienam reikia griežtesnio žodžio, o kitam, atvirkščiai, reikia ieškoti kitų kelių į jo širdį ir jokiu būdu nepasakyti „ant karštųjų" nereikalingų žodžių. Tiesiog reikia ieškoti būdų, kaip atskleisti kiekvieno geriausias savybes.
Krepšinis – komandinis sportas, tad svarbu, kad kiekvienas pademonstruotų ir prie komandos rezultatų pridėtų tai, kas geriausia.
Juk Klaipėdos krepšinio mokykloje sportinį kelią praėjo tūkstančiai vaikų ir jaunuolių. Sporto profesionalais tampa mažuma, tačiau ne ką mažiau malonu, kai auklėtiniai išauga dorais žmonėmis, pasiekia karjeros aukštumų ne tik sporte, bet ir gyvenime.
Juk charakteris yra ugdomas per sportą, kantrų darbą ir užsispyrimą siekiant savo tikslų. Disciplina, sportas ir kasdienis planavimas padeda siekti tikslų.
Turbūt auklėtiniai, baigę mokyklą, su treneriais konsultuojasi, kur tęsti gyvenimo kelią, ką studijuoti ir panašiai?
Su vyresniais auklėtiniais ne kartą teko kalbėtis apie tolesnes jų gyvenimo ir specialybės pasirinkimo galimybes.
Niekada neperšu savo nuomonės, tačiau kai auklėtinį pažįsti daugelį metų, matai jo stipriąsias ir silpnąsias puses, esi perpratęs charakterį, gyvenimo būdą, gali susidaryti tam tikrą vaizdą, kurioje srityje jis tiktų labiau. Tiesiog gali pasidalinti savo gyvenimiška patirtimi.
Pamename ir 25 metų senumo įvykius, kai pats dar buvote tik baigęs mokslus Kūno kultūros akademijoje (dabar – Lietuvos sporto universitetas) ir įsidarbinote fizinio lavinimo mokytoju, taip pat dirbote sporto instruktoriumi Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas". Buvote vienas pirmųjų ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje, kuris pradėjo organizuoti gatvės krepšinio turnyrus.
Įvairių gatvės krepšinio turnyrų esu suorganizavęs daugiau nei 150.
Pamenu, kad prieš daugiau nei du dešimtmečius pradėjome Klaipėdoje organizuoti gatvės krepšinio turnyrus su gražia socialine akcija, rinkdami lėšas vaikų globos namų „Ryto" auklėtiniams.
Vėliau prie šios gražios iniciatyvos prisijungė ir klaipėdietis Rimantas Cibauskas. Turnyras tapo plačiai žinomas pavadinimu „Rytas su Time Team".
Šie turnyrai buvo organizuojami nuo 2001 metų ir išaugo į grandiozinius gatvės krepšinio turnyrus, į kuriuos susirinkdavo įvairių šalies miestų krepšininkai.
Prisiminkite, kaip atsitiko, jog pats tapote krepšinio treneriu, o vėliau ir didžiausios nebiudžetinės įstaigos Klaipėdos krepšinio mokyklos vadovu?
Visada gyvenime reikia drąsos, naujų iššūkių ir tokių sprendimų, kurie galbūt iš šalies atrodytų sunkiai įgyvendinami ar net beprotiški.
Puikiai pamenu, kuomet prieš daugiau nei du dešimtmečius atėjau į Klaipėdos „Neptūno" sporto salę ir išdrįsau pakalbinti legendinį Lietuvos krepšininką, olimpinį čempioną Valdemarą Chomičių.
Šis tuomet dirbo treneriu Permės krepšinio klube ir stovyklavo Klaipėdoje. Priėjau ir paprašiau, kad taptų vieno iš mūsų gatvės krepšinio turnyro „Snaiperio" konkurso taurės steigėju.
Jis manęs nepažinojo, o aš jį – taip, kadangi nuolat vaikystėje ir paauglystėje stebėdavau jo žaidimą per televizijos ekranus.
Priėjau prie jo, papasakojau savo idėją, ir jis sutiko tapti taurės steigėju. Taip ir užsimezgė mūsų bendravimas.
Vėliau V. Chomičius man pasiūlė dirbti jo vardo krepšinio mokykloje. Ilgą laiką buvau Valdemaro Chomičiaus mokyklos Klaipėdos padalinio pavaduotojas, organizavau visą sportinę veiklą.
V. Chomičius yra mūsų mokyklos garbės prezidentas, iki šiol palaikome šiltus santykius – jis kartas nuo karto atvyksta pas mus, veda mūsų jaunimui treniruotes, pamoko, įkvepia, motyvuoja, pasidalija savo milžiniška patirtimi.
Nuo 2009 metų įsteigiau Klaipėdos krepšinio mokyklą ir jai vadovauju iki šiol.
Nuoseklus darbas ir suburtas šaunus trenerių kolektyvas (dirba 10 trenerių) padėjo suburti gausų jaunųjų krepšininkų būrį.
Rašyti komentarą