Lietuviai, tapę geriausiais tarp geriausių

Kablio pradininkas

Oficialus MVP titulas Europos čempionatuose atsirado neiškart, tačiau naudingiausi žaidėjai vienaip ar kitaip vis tiek būdavo išrenkami, bent jau spaudoje. O ir FIBA tinklalapyje MVP pavardės nurodomos nuo pat pirmojo turnyro, vykusio 1935-aisiais. Tais metais naudingiausiu pripažintas ispanas Rafaelis Martinas.

Kadangi 1937 m. čempionais tapo lietuviai, titulą iš ispano perėmė mūsų šalies atstovas Pranas Talzūnas. Čikagoje gimęs JAV lietuvis į Rygoje vykusį čempionatą atvyko būdamas 23-ejų ir buvo sunkiai sustabdomas.

Prieškario laikais rezultatyvumas nebuvo didelis, bet P.Talzūnas pasižymėjo 12,2 taško vidurkiu. Finale, kuriame lietuviai 24:23 įveikė italus, komandos lyderis pelnė lygiai pusę taškų - 12.

183 cm ūgio P.Talzūnas net ir tais laikais neatrodė ypatingai aukštas, bet užėmė vidurio puolėjo poziciją ir rinko taškus po krepšiu, pasinaudodamas atletiškumu bei įgūdžiais. Jis laikomas metimo kabliu pradininku.

Krepšinio keliautojas

1939 m. čempionatas vyko Kaune, auksą vėl iškovojo lietuviai, o dėl MVP titulo yra abejonių. Dažnai nurodoma, kad naudingiausiai žaidė Pranas Lubinas, kuris buvo tiek rinktinės treneris, tiek rezultatyviausias žaidėjas.

Vidutiniškai 14 taškų rinkęs „centras" de facto tikrai buvo naudingiausias, tuo abejoti neverta. Tačiau FIBA tais laikais oficialiai ribojo krepšininkų ūgį ir dėl dvimetrinio P.Lubino žaidimo rinktinėje sulaukė protestų. Nepaisant protestų, Lietuva išliko čempione, bet vietoj P.Lubino naudingiausiu pavadintas Mykolas Ruzgys. Jo pavardė nurodoma ir FIBA tinklalapyje.

1915 m. Čikagoje gimęs ir 1986 m. ten pat miręs M.Ruzgys į Lietuvą atvyko 1938 m. 188 cm ūgio puolėjas Europos čempionate rinko 10,2 taško.

Atrodė, kad krepšininkas čia įleis šaknis, nes jis vedė vietinę merginą, tačiau planus sujaukė Antrasis pasaulinis karas ir sovietų invazija. M.Ruzgiui teko bėgti ir palikti žmoną, kuri tuo metu laukėsi. Jis daugiau niekada neišvydo nei sutuoktinės, nei po išvykimo gimusios dukros.

Karo metu M.Ruzgys tarnavo JAV kariuomenėje, o atkūrus taiką krepšinio dėka nemažai pakeliavo po pasaulį. Jis dirbo treneriu Monake, Prancūzijoje, Ispanijoje. 1950 m. M.Ruzgys treniravo Ispanijos rinktinę, kuriai vadovavo pirmajame pasaulio čempionate Argentinoje.

Jaunasis lyderis

Modestui Paulauskui buvo 20 metų, kai jis su SSRS rinktine pirmą kartą dalyvavo Europos čempionate. SSRS komanda tuo metu dominavo, 1965 m. pirmenybės vyko Maskvoje ir Tbilisyje, tad nenuostabu, kad savo sienos padėjo, o lietuvis pasipuošė auksu. Nuostabu tai, kad 20-metis debiutantas buvo pripažintas naudingiausiu turnyro krepšininku. Jis iki šiol išlieka jauniausiu žaidėju, sulaukusiu tokio įvertinimo.

Čempionate M.Paulauskas fiksavo 14,2 taško vidurkį. Rezultatyviausios lietuviui buvo grupės rungtynės su Izraeliu, kuriose jis pelnė 22 taškus. Puikiai sekėsi ir finale, jame SSRS 58:49 įveikė Jugoslaviją, o M.Paulauskas surinko 16 taškų ir buvo rezultatyviausias savo komandoje.

MVP titulas žymėjo įspūdingos karjeros pradžią. Europos čempionatų auksą M.Paulauskas iškovojo keturis kartus - 1965, 1967, 1969 ir 1971 m. Puolėjas daugiau netapo pačiu naudingiausiu, bet dar du kartus - 1967 ir 1971 m. - buvo išrinktas į geriausių žaidėjų simbolinį penketą.

Sabo dominavimas

Jauniausias visų laikų MVP yra M.Paulauskas, bet nedaug vyresnis šlovės sulaukė ir Arvydas Sabonis. Vidurio puolėjui taip pat buvo 20 metų, kai jis tapo Europos čempionu ir atsiėmė naudingiausio žaidėjo prizą. Sabas su SSRS rinktine triumfavo 1985 m. Vokietijoje, kur svarbius vaidmenis atliko dar trys lietuviai - Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis ir Sergejus Jovaiša.

Tuo, kad A.Saboniui atiteko MVP prizas, niekas nesistebėjo, nes jaunasis „centras" į simbolinį penketą pateko dar 1983 m. čempionate, būdamas 18-os. 1985 m. Vokietijoje jis rinko 20,1 taško ir buvo penktas pagal rezultatyvumą tarp visų čempionato dalyvių.

Ypač negailestingas varžovams Sabas buvo pusfinalio mače su italais, kuriems atseikėjo 36 taškus. Finale A.Sabonis pasirodė kiek kukliau, pelnė 23 taškus ir nusileido latviui Valdžiui Valteriui (27 tšk.) bei R.Kurtinaičiui (24 tšk.), bet persistengti ir nereikėjo, nes Čekoslovakijos komanda buvo sutriuškinta 120:89.

Nesustabdomas Š.Marčiulionis

1995 m. Europos čempionate Graikijoje Lietuvos rinktinė finale 90:96 nusileido Jugoslavijos rinktinei, bet tąsyk MVP prizas atiteko ne čempionų, o mūsiškių atstovui.

Klausimas buvo tik toks: kurį lietuvį paskelbti naudingiausiu? Mat įspūdingu žaidimu ir statistika pasižymėjo tiek Šarūnas Marčiulionis, tiek A.Sabonis.

Š.Marčiulionis čempionate buvo pirmas pagal taškus (23,7) ir trečias pagal rezultatyvius perdavimus (4,1).

A.Sabonis pirmavo pagal atkovotus kamuolius (15,3) ir buvo antras pagal taškus (22). MVP prizas atiteko Marčelai, bandžiusiam traukti komandą finale, kuriame jis surinko 32 taškus. 20 taškų ribą Š.Marčiulionis peržengė penkeriose iš septynių čempionato rungtynių.

Nedaug trūko, kad naudingiausiu žaidėju Marčela būtų tapęs dar debiutiniame jam 1987 m. Europos čempionate. Visgi tuomet SSRS rinktinė finale pralaimėjo Graikijai ir prizą atsiėmė čempionų lyderis Nikas Galis. O 1995 m. Europos čempionatas Š.Marčiulioniui buvo paskutinis. Po 1996 m. olimpinių žaidynių jis baigė karjerą dėl traumų.

Šaro valanda

2003 m. Švedijoje Europos čempione tapusioje Lietuvos rinktinėje nebuvo vieno aiškaus lyderio, šį vaidmenį dalijosi keli krepšininkai. Rezultatyvumu pasižymėjo Arvydas Macijauskas (15,8 tšk.) ir Ramūnas Šiškauskas (14,8 tšk.), į simbolinį penketą pateko Saulius Štombergas (13,7 tšk.).

Naudingiausiu turnyro žaidėju buvo išrinktas pagrindinis čempionų atakų organizatorius Šarūnas Jasikevičius.

Jis prie 14 taškų vidurkio pridėjo 8,2 rezultatyvaus perdavimo ir pagal šį rodiklį pirmavo tarp visų čempionato krepšininkų. Dar vienas Šaro koziris buvo stabiliai solidus žaidimas atkrintamosiose varžybose. Ketvirtfinalio mače su Serbijos ir Juodkalnijos rinktine jis pelnė 21 tašką ir atliko 11 rezultatyvių perdavimų, pusfinalio rungtynėse su Prancūzija prie 14 taškų pridėjo 10 atkovotų kamuolių ir 7 perdavimus. Finale, kuriame lietuviai 93:84 įveikė ispanus, Š.Jasikevičiaus rodikliai buvo 10 taškų ir 9 rezultatyvūs perdavimai.