Lietuvos sporto bendruomenė spaudžia politikus: siekia įstatymu uždrausti rusų ir baltarusių dalyvavimą varžybose

Kreipimasis adresuotas aukščiausiems valstybės vadovams ir institucijoms, o jį pasirašė net 31 skirtingoms sporto šakoms atstovaujančios federacijos bei organizacijos. Toks platus palaikymas rodo vieningą sporto bendruomenės poziciją – dabartinė situacija reikalauja ne pavienių sprendimų, o aiškaus ir sisteminio teisinio reguliavimo.

Sporto organizacijų teigimu, problema pastaruoju metu tik aštrėja. Tarptautinės federacijos vis dažniau ieško būdų grąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į varžybas – neretai po neutralia vėliava. Tačiau Lietuvoje tai sukelia tiek politinių, tiek praktinių iššūkių, nes šalies sporto organizacijos neturi pakankamo teisinio pagrindo tokiems dalyviams atsisakyti leisti startuoti.

„Lietuvos sporto federacijos vis dažniau susiduria su spaudimu, tačiau neturi aiškaus teisinio pagrindo atsisakyti priimti agresorių šalių sportininkus“, – pabrėžiama bendrame pareiškime.

Kreipimesi akcentuojama, kad sportas negali būti atskirtas nuo geopolitinės realybės. Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, sporto renginiai tampa ne tik varžybų, bet ir politinės bei informacinės kovos erdve. Todėl, pasak organizacijų, būtina išlaikyti nuoseklią valstybės poziciją ir aiškiai parodyti solidarumą su Ukraina.

Ši pozicija nėra atsitiktinė – Lietuva jau anksčiau griežtai kritikavo tarptautinių organizacijų sprendimus leisti agresorių šalių atstovams sugrįžti į sporto arenas. Pavyzdžiui, reaguojant į sprendimus dėl paralimpinių žaidynių, buvo akcentuota, kad tokie žingsniai prieštarauja vertybėms ir siunčia netinkamą signalą pasauliui.

Sporto bendruomenė siūlo konkretų sprendimą – įstatymiškai įtvirtinti draudimą Rusijos ir Baltarusijos sportininkams bei komandoms dalyvauti Lietuvoje vykstančiose varžybose, nepriklausomai nuo to, ar jie varžosi su nacionaline simbolika, ar neutralios vėliavos pagrindu.

Tokio reguliavimo pavyzdžių jau yra ir regione. Diskusijose ne kartą minėta, kad panašius ribojimus yra įteisinusios ir kaimyninės valstybės, o Lietuva, anot iniciatorių, turėtų laikytis tokios pačios aiškios ir principingos linijos.

Pasak sporto atstovų, teisinis aiškumas ne tik sustiprintų valstybės poziciją, bet ir apsaugotų pačias federacijas nuo galimų teisinių ginčų ar tarptautinių sankcijų. Be to, tai leistų išvengti situacijų, kai principiniai sprendimai interpretuojami kaip diskriminacija, o ne kaip valstybės saugumo ir užsienio politikos dalis.

Artimiausiu metu tikimasi politinių sprendimų – sporto bendruomenė ragina institucijas veikti greitai, kad reikalingi teisės aktų pakeitimai būtų priimti dar artimiausiu laikotarpiu.