Mirė legendinis NBA žaidėjas ir treneris, triskart Krepšinio šlovės muziejaus narys - Lenny Wilkensas

Vienas ryškiausių savo laikmečio įžaidėjų

Wilkens buvo vienas geriausių savo eros įžaidėjų – ramus, protingas ir įžvalgus aikštės vadovas, kuris šias savybes vėliau sėkmingai perkėlė į trenerio darbą.

Savo karjerą jis pradėjo kaip žaidėjas-treneris, o vėliau tapo vienu geriausių NBA strategų.

Per karjerą Wilkens treniravo 2487 rungtynėse – šis skaičius iki šiol išlieka NBA rekordas.

Jis buvo įtrauktas į Krepšinio šlovės muziejų tris kartus – kaip žaidėjas, kaip treneris ir kaip 1992 m. JAV olimpinės rinktinės (vadinamosios „Dream Team“) narys, kurioje dirbo asistentu.

Vėliau jis vadovavo JAV rinktinei, laimėjusiai aukso medalį 1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse.

„NBA pusė, kuria galime didžiuotis“

„Lenny Wilkens atstovavo geriausią NBA pusę – kaip Šlovės muziejaus žaidėjas, treneris ir vienas labiausiai gerbiamų šio sporto ambasadorių,“ – sakė NBA komisaras Adamas Silveris.

„Prieš ketverius metus Lenny buvo pagerbtas ypatingai – jis pripažintas vienu iš 75 geriausių visų laikų lygos žaidėjų ir 15 geriausių trenerių.“

Čempionas ir Sietlo legenda

Wilkens devynis kartus žaidė „All-Star“ rungtynėse, buvo pirmasis treneris, pasiekęs 1000 pergalių NBA istorijoje, ir tik antrasis žmogus, įtrauktas į Šlovės muziejų ir kaip žaidėjas, ir kaip treneris.

Didžiausią triumfą pasiekė 1979 m., kai jo vadovaujama „Seattle SuperSonics“ komanda iškovojo NBA čempionų titulą.

Wilkens išliko Sietlo krepšinio simboliu iki pat gyvenimo pabaigos – dažnai vadintas miesto krepšinio krikštatėviu.

Net po to, kai „Sonics“ 2008 m. buvo perkelta į Oklahomos miestą, Wilkens aktyviai rėmė iniciatyvas sugrąžinti komandą į Sietlą.

Ramus lyderis, įkvėpęs kartas

„Lyderiai nešaukia ir nerėkia,“ – šiemet sakė Wilkens interviu KOMO News televizijai. Šis požiūris atsispindėjo visoje jo karjeroje – tiek aikštėje, tiek už jos ribų.

1994 m. Wilkens buvo pripažintas NBA metų treneriu, o karjerą baigė su 1332 pergalėmis – tai buvo lygos rekordas, kol jį aplenkė Donas Nelsonas (1335) ir Greggas Popovichius (1390).

Nuo Bruklino aikštelių iki NBA Olimpo

Per 15 žaidėjo sezonų Wilkens atstovavo „St. Louis Hawks“, „Seattle SuperSonics“, „Cleveland Cavaliers“ ir „Portland Trail Blazers“ komandoms.

Jis penkis kartus žaidė „All-Star“ rungtynėse su „Hawks“, tris kartus – su „Sonics“, o paskutinį kartą – 1973 m., būdamas 35-erių, su „Cavaliers“.

Birželį prie „Climate Pledge Arena“ buvo atidengta Wilkenso statula, įamžinanti jo ryšį su „SuperSonics“ laikais.

„Elegancijos ir tarnystės pavyzdys“

„Dar labiau nei Lenny sportiniai pasiekimai – du olimpiniai aukso medaliai ir NBA čempionatas – įkvepia jo atlikta tarnystė Sietlo bendruomenei,“ – pridūrė Silveris.

„Jis paveikė daugelio jaunų žmonių, žaidėjų ir trenerių gyvenimus. Lenny buvo ne tik išskirtinis komandos žmogus, bet ir mentorius, vadovavęs su sąžiningumu ir klase.“

Statistiniai pasiekimai

Wilkens du sezonus buvo rezultatyvių perdavimų lyderis, o beveik visada pelnydavo dviženklį taškų skaičių.
Jo geriausias sezonas buvo 1968–1969 m. su „SuperSonics“: vid. 22,4 taško, 8,2 rezultatyvaus perdavimo ir 6,2 atkovoto kamuolio per rungtynes.

Gyvenimo pradžia

Leonardas Wilkensas gimė 1937 m. spalio 28 d. Niujorke.

Krepšinį atrado Bruklino aikštelėse, o žvaigžde tapo Boys High School komandoje, kurioje kartu žaidė būsima MLB žvaigždė Tommy Davisas.

Vėliau studijavo Providence universitete, o 1960 m. NBA naujokų biržoje buvo pašauktas šeštuoju numeriu į „St. Louis Hawks“ komandą.

Šaltinis: edition.cnn.com