Pasaulio lietuvių sporto žaidynės: rekordai, įspūdžiai ir skriejančios padėkos

Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse 24-iose sporto šakose varžėsi apie 3000 lietuvių, atvykusių iš 37 skirtingų šalių.

„Ta bendrystė, lietuvybė ir atmosfera - kažkas „vau“. Sunku apibūdinti žodžiais, reikia pajausti. Pasaulio lietuvių žaidynių dalyviai per tas keturias dienas taip susidraugavo, kad tapo lyg artimais draugais ar šeimos nariais. 

Bendrystės ir vienybės dvasia, tvyrojusi šiose žaidynėse, parodė, kokią stiprią galią turi lietuvius visame pasaulyje telkiantis sportas“, - „Vakarų ekspresui“ įspūdžiais dalijosi Nacionalinės sporto agentūros, kuri ir buvo atsakinga už šių žaidynių organizavimą, vadovas Mindaugas Špokas.

Kokių sulaukta rekordų?

Anot jo, šios žaidynės išsiskyrė ir rekordais.

„Dalyvių skaičius - rekordinis, šalių skaičius - rekordinis, sporto šakų įvairovė - rekordinė. Išdalinome net 250 medalių komplektų. Dalyvavo apie dešimt olimpiečių. Kai kurie iš jų varžėsi kartu su pasaulio lietuviais ne sau įprastose sporto šakose, kiti buvo tarp organizatorių. 

Tarp jų olimpinių žaidynių prizininkė dviratininkė Diana Žiliūtė, dukart olimpinis ir pasaulio bei Europos čempionas disko metikas Virgilijus Alekna, olimpinė čempionė penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė“, - sakė M. Špokas ir pasidžiaugė, kad Palanga atliko išties didelį pasiruošimo šioms žaidynėms darbą, o sporto bazės paruoštos kone ideliai.

Anot jo, dirbo didelė komanda tiek Nacionalinės sporto agentūros, tiek Palangos savivaldybės atstovų, tiek savanorių.

„Visiems noriu nuoširdžiai padėkoti. Tas susitelkimas, bendrystė ir noras viską padaryti kone idealiai negali nežavėti. Kartelė užkelta išties aukštai. Dalyviai eina vienas po kito ir organizatoriams reiškia padėkas“, - sakė M. Špokas.

Vėliava užklojo Palangos tiltą

Daugeliui tiek dalyvių, tiek Pasaulio lietuvių sporto žaidynių stebėtojų įsiminė žaidynių uždarymo ceremonija.

Tarp Jūratės ir Kastyčio skvere įrengtos scenos ir Palangos tilto link einančios dalyvių eisenos buvo nutiestas tiesioginis teletiltas. Tada buvo ištiesta 250 metrų ilgio Lietuvos trispalvė, kuri vėliau užklojo Palangos tiltą, o 21 valandą žaidynių dalyviai kartu su visa Lietuva ir pasauliu giedojo šalies himną.

„Tokie prasmingi renginiai įkvepia didžiulį pasididžiavimą savo šaknimis ir tuo, kad esame lietuviai. Į mylimą Palangą susirinko tautiečiai iš įvairiausių pasaulio šalių - vieni čia sugrįžo prisiminti vaikystės ar jaunystės, kiti galbūt lankėsi pirmą kartą, tačiau visi pajuto bendrystę ir šilumą. Palanga atvėrė savo širdį šiai šventei. 

Giedodami „Tautišką giesmę“ parodėme pasauliui, kad esame vieningi, stiprūs ir kupini lietuvybės dvasios“, - sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

2029 m. XIII pasaulio lietuvių sporto žaidynės vyks Jonavoje.