Pažintis su Leandro: nuo pabėgėlių stovyklos iki pažinties su Cristiano

„Žalgirio“ naujokui iš Nyderlandų Leandro Fernandešui tik 24 metai, tačiau futbolininkas jau moka gausybę kalbų ir turi neilinių patirčių bagažą: nuo savo vaikystės pabėgėlių iš Angolos šeimoje iki svajonių kontraktų, pažinties su Cristiano Ronaldo ir karjerą stabdančių traumų.

Likus mažiau nei savaitei iki sezono pradžios į Vilnių atvykęs saugas kol kas neturėjo daug galimybių pademonstruoti savo sugebėjimų „Žalgirio“ aistruoliams, tačiau jau spėjo išsiskirti už aikštės ribų savo trykštančia energija, komunikabilumu ir populiarumu interneto erdvėje.

Socialiniuose tinkluose „Instagram“ L. Fernandešas turi 380 tūkst. sekėjų (followers) – daugiau nei bet kuris futbolininkas Lietuvos čempionate. Viena to priežasčių – pažintis su Cristiano Ronaldo, kuris yra vienas iš žalgiriečio paskyros sekėjų. Paties Leandro komentaras prie paskutinės Cristiano Ronaldo nuotraukos sulaukė keliolika tūkstančių patiktukų (likes).

Futbolas ir motociklai

Leandro kelias prasidėjo gerokai kukliau – pabėgėlių stovykloje Nyderlanduose, kur per 1999-ųjų Kalėdas jis gimė iš nuo karo išsekintos Angolos pasitraukusioje šeimoje.

„Buvau per mažas kad atsiminčiau, bet žinau, kad man tėvams tikrai buvo sunkus metas. Mane tai taip pat motyvuoja, ir motyvavo vaikystėje, – prisiminė jis – Bet vaikystę prisimenu kaip laimingą. Visuomet žaisdavau kieme, futbolą, su draugais. Be telefonų ar kompiuterių. Su tėvais būdavo problem, nes turėjau taisyklę kadi ki sutemų turiu grįžti namo. Bet visada būdavau lauke. Namo grįždavau visaip – tai su sumuštu keliu, tai išnarintu pečiu – ir dėl futbolo.“

Pirmoji vaiko buvo susijusi su ne su futbolu, o su kitu sportu. „Norėjau būti motociklininku. Mano idealas buvo Valentino Rossi. Penkerių su mažu motociklu važinėjau gatvėje. Žinoma, tik savo gatvėje“, – šypsojosi jis.

PSV ir „Juventus“

Devynerių Leandro pradėjo lankyti futbolą, 14 metų persikėlė į Eindhoveno PSV, o 16-os pasirašė profesionalo sutartį. „Tik kai supratau, kad galiu pakeisti savo tėvų gyvenimą, į futbolą pradėjau žiūrėti rimčiau ir tai tapo mano dalimi, – pasakojo žaidėjas – Kai pasirašiau profesionalo kontraktą buvo labia daug emocijų, kartu buvo visa šeima. Tai buvo Dievo pirštas. Dievas davė mums stiprybės pasiekti dalykų apie kuriuos net negalėjome pagalvoti. Noriu padėkoti savo tėvams ir Dievui už tai.“

Per penkis sezonus PSV akademijoje jis nemažai žaidė su dabartiniu „Liverpool“ nariu Cody Gakpo, o Nyderlandų rinktinėse – su Matthijsu de Ligtu. C. Gakpo gavo šansą pagrindinėje PSV ekipoje, o L. Fernandešas pasirinko kitą kelią – į Italijos grandą Turino „Juventus“.

„Tai man buvo lengvas pasirinkimas. Rinkausi tai, kas geriausia šeimai ir man. Žaisti ten kur daugelis futbolininkų svajoja. Nesigailiu dėl to pasirinkimo. Etapas „Juventus“ klube buvo tikrai geras, daug išmokau. Man daug padėjo ten esantys komandos draugai. Jaučiausi kaip namuose. Man patiko itališka kultūra, ir malonūs, darbštūs žmonės. Ir turėjau galimybę būti vienoje aikštėje su savo herojumi“, – prisiminė olandas.

Susitikimas su superžvaigžde

Turino klube jis atstovavo akademijos komandai, bet gaudavo ir galimybių pasitreniruoti su pagrindinės ekipos žvaigždėmis, pažaisti kontrolinėse rungtynėse. Tais pačiais metais kaip jis į komandą persikėlė ir viena ryškiausių šio amžiaus futbolo žvaigždžių – C. Ronaldo.

„Pamenu, kai jis atėjo, dirbau papildomai su treniruokliais. Buvau su rankšluosčiu, garsiai grojo muzikos kolonėlė. Jis atėjo su filmavimo grupe ir savo agentu. Vieną momentą pasikalbėjome. Negalėjau patikėti savo akimis. Jis pradėjo kalbėti portugališkai, tarp mūsų atsirado ryšys. Taip viskas ir prasidėjo. Susipažinome, jis man daug padėjo. Iš jo daug išmokau. Dabar tiesiog stengiuosi tai atlikti praktikoje.“

Traumos ir klajonės

Šanso tarp „Juventus“ klubo žvaigždžių jis nesulaukė – 2018-ųjų rugsėjį patyrė sunkią traumą, teko atlikti operaciją, ji buvo nesėkminga, po to antrą. Vienerius metus praktiškai praleidęs dėl traumų futbolininkas nutarė pakeisti aplinką.

„Tam tikru metu norisi žaisti, todėl ieškojau kur galiu gauti praktikos. Sprendimas persikelti iš pradžių į „Fortuna Sittard“, o vėliau į „Pescara“ buvo nesunkus, nes patekti į „Juventus“ pagrindinę komandą jaunam žaidėjui buvo labai sunku. Pasirinkau žaidimo minutes“.

Traumų jis neišvengė ir Nyderlanduose, ir antrajame Italijos divizione „Serie B“ su „Pescara“ ekipa. Galiausiai atsisveikinęs su „Juventus“ trumpai žaidė „Zwolle“ komandoje, o 2022 m. vasarį pasirinko keliauti į Šiaurę – Norvegijos klubą „Jarv“.

„Man paliko įspūdį pokalbis su klubo treneriu, įtikino jo planai. Todėl nutariau vykti ten. Taip pat kad jausčiausi saugus, kad vėl atgaučiau meilę futbolui. Nes daug laiko kankinausi su traumomis. Ten pasijaučiau kad manimi rūpinasi. Deja, vėl gavau sunkią traumą, vėl antrajame savo sezone. Tikėjausi daugiau žaisti, būti pasiruošęs. Tačiau to nepasirenki. Nepaisant to, sužaidžiau nemažai rungtynių, todėl buvo gerų dalykų.“

Noras laimėti ir kalbos

Lapkritį po sezono jis atsisveikino su klubui, o su „Žalgiriu“ sutarė vasario pabaigoje.

„Nutariau po pokalbio telefonu su Vilma [Venslovaitiene] ir Vladimiru [Čeburinu]. Aš toks žmogus, kuris eina paskui širdį. „Žalgirio“ nuostabi istorija, aistruoliai. Paliko įspūdį žmonės, komandos draugai, treneriai, administracija. Man tai svarbu. Norint gerai žaisti reikia geros aplinkos. Po pokalbio su vadove ir treneriu supratau, kad svarbu ne vien futbolas – svarbu laimėti kartu, pasiekti kartu. To ir noriu. Laimėti rungtynes ir trofėjus. Kuo daugiau“, – kalbėjo L. Fernandešas.

Paprašytas save apibūdinti, jis teigė: „Manau, kad esu techniškas žaidėjas, turiu jėgos. Galiu žaisti nuo vienos iki kitos baudos aikštelės. Įprastai atakuojančiu saugu. Tačiau kur treneris pasirinktų, ten turiu žaisti kuo geriau dėl komandos, dėl savęs, dėl savo naujos šeimos Vilniuje. Kaip asmenybė stengiuosi būti kuo pozityvesnis. Bandau motyvuoti komandos draugus stengtis dėl komandos. Nes komanda tampa šeima, o dėl šeimos reikia kovoti.“

Susikalbėti su naujais komandos draugais L. Fernandešui nesunku. „Turiu talentą kalboms – jas greitai išmokstu. Lietuvių kalba būtų sunki, bet nėra neįmanoma. Kalbu olandų ir dar aštuoniomis kalbomis – prancūzų, italų, anglų, vokiečių, portugalų, švedų, norvegų ir Angolos dialektu. Dabar bandau iš Yukiyoshi (Karashima) išmokti ir japonų“, – juokėsi futbolininkas.

Sekmadienį jis turės galimybę pirmą kartą žaisti LFF stadione – „Žalgiris“ čia susitiks su „Šiaulių“ komanda.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder