Prieš Masiulį – „studentas“ su vizionieriaus užrašais: „Paris“ atsiveža ypatingą istoriją
Nuo Tuomo iki Thomo – tik vienas žingsnis, bet jame sutelpa visa filosofija.
„Paris“ vairą nepilną mėnesį savo rankose laikantis J.Thomas taip pat niekada neslėpė – jis yra mokinys.
T.Iisalo, dabar jau NBA sistemoje su „Memphis Grizzlies“ dirbantis suomis, buvo žmogus, kuris Paryžiuje sukūrė beveik ideologinį krepšinį – greitą, agresyvų, be atokvėpio.
Tai nebuvo tik taktika, tai buvo ritmas, primenantis Europos didmiesčio pulsą.
Ir būtent šią filosofiją jaunasis vokietis perėmė, sugėrė ir dabar bando atkartoti jau pats diriguodamas „Paris“ komandai.
Kaune jis pasirodys ne kaip revoliucionierius, o kaip paveldėtojas.
J.Thomo paskyrimas kovo pabaigoje buvo sensacingas ir dramatiškas.
Po italo Francesco Tabellini atleidimo Paryžius pirmą kartą klubo istorijoje ryžosi trenerio keitimui sezono metu.
Šis gimė ne iš idėjos, o iš būtinybės: komanda, gebanti įveikti Europos krepinio grandus pernelyg dažnai klupdavo ten, kur to mažiausiai tikiesi.
Pernai į Eurolygos įkrintamąsias patekęs klubas strigo, o rezultatai tapo pernelyg fragmentiški.
Ir tuomet į priekį žengė J.Thomas – tylus stebėtojas nuo suolo krašto.
Lieknas, studentiškos išvaizdos, nuolat rankose laikantis užrašus.
Prieš trejus metus jis dar dirbo Vokietijos trečiajame divizione ir treniravo kuklias gimtosios Bonos ir Rondorfo komandas, o dabar staiga atsidūrė ryškiausioje Europos krepšinio scenoje.
Stipriausias Europos turnyras jaunesnį strategą buvo regėjęs tik kartą, kai 2008-aisiais vienerioms rungtynėms Liublianos „Olimpija“ dirigavo 27-erių Gasperas Potočnikas.
Visgi 17 vieta Eurolygoje ir prarastos viltys žaisti įkrintamosiose „Paris“ bosą Davidą Khaną privertė imtis priemonių.
„Mūsų pagrindinio akcininko Erico Schwartzo vardu džiaugiamės suradę sprendimą ir suteikę jam šansą užbaigti sezoną, – istorinį klubui įvykį aiškino D.Kahnas. – Julius aktyviai prisidėjo prie šios komandos krepšinio identiteto formavimo ir yra pasišventęs Paryžiaus krepšinio projekto tęstinumui.“
Iš pirmo žvilgsnio šis klubo ėjimas nustebino ne vieną Europos krepšinio specialistą, tačiau reikia pažymėti, kad J.Thomas visada buvo šalia, kai to labiausiai reikėjo.
Jis mokėsi iš T.Iisalo, dirbo kartu su Tiago Splitteriu ir iki kaulų smegenų perprato sistemą, kuri Paryžiaus krepšiniui grąžino trofėjus ir identitetą. J.Thomas matė, kaip gimsta greito tempo krepšinis.
„Tai – Tuomo filosofija. Jis mane jos išmokė. Buvau jo mokinys, jis – mano mentorius“, – vos perėmęs karštą kėdę prisipažino J.Thomas.
Į Kauną jo vadovaujamas „Paris“ atvyksta būdamas penkioliktoje vietoje, neturėdamas vilčių patekti į įkrintamąsias, tačiau laimėjęs tris sykius per keturis pastaruosius mačus.
Ir nors savo mokytojui J.Thomas niekada negaili pagarbių komplimentų, Nemuno jis jau turės kalbėti savu, nors ir bus jaunesnis už pusę „Žalgirio“ krepšininkų.
Gal kiek ir paradoksalu, tačiau klubą perėmus nelengvu laikotarpiu, J.Thomo stiprybė kaip tik yra jo trapumas.
Paryžius jau neturi didelių lūkesčių ir visi puikiai supranta, kad praradusi savo simbolį TJ Shortsą tai jau nėra ta pati komanda, kuri dar visai neseniai skriejo per Europą, laimėdamas Europos taurę ir vietinius trofėjus.
Dabar tai – kolektyvas, esantis persikrovimo stadijoje ir ieškantis savęs.
Tačiau svarbiausia, kad naujasis treneris nesiūlo naujos krypties. T.Thomas siekia sugrįžimo. Prie greičio, spaudimo, krepšinio, kuris verčia varžovą klysti dar prieš jam priimant sprendimą. Jo filosofijoje nėra pauzių – tik nuolatinis judėjimas į priekį.
Ir apie kuo aukštesnę vietą Eurolygos atkrintamosiose galvojančiam „Žalgiriui“ tai gali būti signalas.
Ar Tomo Masiulio auklėtiniams, įpratusiems prie disciplinos ir aiškios struktūros, pavyks pažaboti šį prancūzišką chaosą?
Rašyti komentarą