Per karjerą Lietuvos rinktinėje 55 rungtynes sužaidusiam ir 64 įvarčius pelniusiam G. Cibulskiui sekmadienį Klaipėdos „Švyturio“ arenoje buvo įteikta padėka už nuopelnus nacionalinei komandai.
36 metų G. Cibulskis jau antrą sezoną dirba vyriausiuoju Klaipėdos „Dragūno“ klubo treneriu. Praėjusį sezoną G. Cibulskis ne kartą išbėgo į aikštelę ir kaip žaidėjas, tačiau šį sezoną nusprendė galutinai atsisveikinti su žaidėjo apranga.
„Atėjo laikas baigti rankininko karjerą ir koncentruotis į trenerio darbą. Naujas etapas man labai patinka. Tai puikus iššūkis ir labai džiaugiuosi, kad ir toliau mano gyvenimas yra tampriai susietas su rankiniu“, – teigė G. Cibulskis.
Be jam būdingo puikaus humoro jausmo vos pora sakinių rimtai pasakęs G. Cibulskis tęsė: „O jeigu rimtai, tai jau atsibodo bėgioti. Pavyzdžiui, mano bendraamžis ir kambariokas, su kuriuo būdami septyniolikmečiai kartu pradėjome karjerą Lietuvos rinktinėje, Aidenas Malašinskas, sveria kokia 60 kilogramų.
Tai jis dar gali sėkmingai lakstyti ir lakstyti. Man jau sunkiau. Jau tingiu bėgioti. Yra jaunesnių, jie tegul ir bėgioja. Be to, padarysi kokią klaidą, tai užsipuls jaunimas, kad per dažnai klystu ir blogą pavyzdį rodau (juokiasi)“.
Iš Zarasų kilęs ir 2005 metais Kauno „Granito“ komandoje profesionalo karjerą pradėjęs G. Cibulskis paragavo ir legionieriaus duonos – žaidė Ispanijos „BM. Ciudad Encantada“ ir Nyderlandų Zvartemejerio „Kremer/Hurry-Up“ klubuose. 2016 m. G. Cibulskis grįžo į Lietuvą ir užsivilko „Dragūno“ marškinėlius.
2021 m. rugsėjį G. Cibulskis tapo vyriausiuoju „Dragūno“ treneriu.
„Gavosi toks natūralus perėjimas iš žaidėjo į trenerio rolę. Baigęs žaidėjo karjerą, labai nenorėjau nutolti nuo rankinio. Gal būčiau bandęs dirbti rankinio klube vadybinį darbą, gal būčiau išbandęs trenerio asistento darbą.
Nes visą gyvenimą pašvenčiau rankiniui, kai iš Zarasų komandos dar būdamas dešimtokas persikėliau į Lietuvos olimpinį sporto centrą Kaune. Todėl labai džiaugiuosi sulaukęs „Dragūno“ pasiūlymo treniruoti Klaipėdos komandą, kurioje ir baigiau karjerą. Jaučiuosi puikiai ten, kur ir norėjau būti“, – tvirtino G. Cibulskis.
2021-2022 m. sezone G. Cibulskio treniruojami „Dragūno“ rankininkai iškovojo Lietuvos rankinio federacijos taurę, laimėjo Lietuvos čempionato bronzos medalius ir pateko į Baltijos rankinio lygos finalinį ketvertą. Šį sezoną „Dragūnas“ jau užsitikrino pirmąją vietą reguliariajame Lietuvos rankinio lygos sezone.
„Praėjęs sezonas nepateisino lūkesčių. Laimėjome šalies taurę, tačiau netapome čempionais. Šį sezoną stengsimės pakelti kartelę tiek Lietuvos čempionate, tiek ir Baltijos lygoje. Smagu, kad žaidėjai, tiek jaunesni, tiek ir vyresni pasitiki manimi, kaip treneriu bei mano vizija.
Man, kaip jaunam treneriui, tai labai svarbu. Trenerio darbas labai įdomus – reikia greitai spręsti problemas, daug analizuoti, kurti. Viskas labai įdomu, tik per anksti pradeda plaukai žilti (juokiasi)“, – pasakoja „Dragūno“ treneris.
G. Cibulskiui iki šiol atmintyje įstrigo momentas, kaip buvo paskelbta, kad jis taps vyriausiuoju „Dragūno“ treneriu. Paskutinėse 2020-2021 m. sezono LRL finalo rungtynėse, iki finalinės sirenos likus vos kelioms minutėms, tuometinis „Dragūno“ treneris, o dabar klubo direktorius Artūras Juškėnas per minutės pertraukėlę nusiėmė vyriausiojo trenerio kortelę ir ją užkabino G.Cibulskiui.
„Buvo netikėtas toks gestas. Buvęs komandos treneris stebėjo mane žaidžiantį, dažnai kalbėdavome su juo ir analizuodavome rungtynes. Ir taip gimė pasiūlymas man perimti „Dragūno“ vairą. Labai džiaugiuosi, kad taip pasibaigė vienas etapas ir prasidėjo kitas“, – sakė G. Cibulskis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą