Ruoštis svarbiai kovai - į gimtąją Klaipėdą

Nors žymus kovotojas jau kelerius metus gyvena Vilniuje, tačiau niekada nepamiršta Klaipėdos ir ruoštis šiai svarbiai kovai buvo atvykęs į savo gimtąjį miestą.

Klaipėdiečiai tarė: „Atvažiuok, padėsime“

„Kol Vilniaus kovotojai užsiėmę savo reikalais, o padėti ruoštis varžyboms ir pasisparinguoti savaitgaliais niekas nenori, visada jaučiuosi laukiamas savo gimtajame mieste Klaipėdoje. Be jokių pašalinių klausimų man tarė: “Aatvažiuok, padėsime, kuo galėsime. Tad kaip tarė, taip ir padarė. Ačiū „Bokso Visatos“ kolektyvui, kad palaikydami, nors ir neplanuotai, bet susirinko su manimi pajudėti", - džiaugėsi S. Maslobojevas.

Jis teigė, kad Vilniuje jo įkurtame „Sparta Fight Gym“ klube visi kovotojai iki 80 kg, tad jam buvo labai svarbu pasitreniruoti su sunkiasvoriais.

„Pasidariau dešimties raundų dvikovas. Reikėjo pajudėti su sunkiasvoriais. Į Klaipėdą visada yra malonu grįžti. Džiugu, kad chebra taip pat tobulėja, kaip ir aš. Malonus abipusis bendradarbiavimas“, - „Savaitės ekspresui“ sakė S. Maslobojevas.

Jis teigė, kad visada, grįžęs į gimtąją Klaipėdą, aplanko mylimas vietas, kur anksčiau leido vaikystės dienas.

„Klaipėda - tai miestas, kuris visada mane traukia, čia jaučiuosi savas. Tiesa, po Vilniaus, jaučiasi, kad Klaipėda - mažokas miestas, bet man patinka uostamiesčio paprastumas ir ramybė“, - sakė Sergejus.

Tuoj pat jis pridūrė: „Nespjaučiau į mintį, kad ateityje vėl gyvensiu Klaipėdoje ir čia pasitiksiu savo pensiją. Visko gali būti.“

Varžovas - Pietų Amerikos atstovas

S. Maslobojevas neslėpė, kad yra pasiilgęs didžiojo ringo, nes dėl COVID-19 pandemijos ir traumų pastaruosius dvejus metus tik treniravosi, o varžybų adrenalino ir emocijų taip ir nepajautė.

Dar šių metų vidurvasarį - liepos 17 dieną - „spartietis“, labiau žinomas Kuvaldos pravarde, turėjo susikauti su antrą poziciją (S. Maslobojevas - penktas) stipriausių pasaulio pussunkio svorio kategorijos kikboksininkų reitinge užimančiu Luisu Tavaresu, tačiau pasirengimą sustabdė varžovo patirta trauma. Kova buvo perkelta į rugsėjo 4 dieną, tačiau tąkart kojos piršto traumą patyrė klaipėdietis - kova buvo atšaukta.

S. Maslobojevas su „Glory“ organizacija sutarė, kad visgi kovos spalio 23-iąją Nyderlanduose.

Minėta organizacija sutiko, tačiau skyrė kitą varžovą - vietoje L. Tavareso į ringą prieš S. Maslobojevą stos Surinamo (Pietų Amerika) atstovas Donegi Abena. Jo sąskaitoje - 24 pergalės, iš jų 6 nokautais, bei patirti 8 pralaimėjimai.

Tiesa, D. Abena šių metų sausį kovėsi su L. Tavaresu ir jam nusileido tik teisėjų sprendimu.

„Didžiajam ringui aktyvus pasirengimas tęsiasi nuo gegužės mėnesio. Pačios gražiausios dienos buvo praleistos salėje. Jokio poilsio, jokių atostogų. Labai sunku psichologiškai“, - kalbėjo klaipėdietis.

Atsigulus ant kilimo - ašaros

Visgi S. Maslobojevas prie sunkumų yra pripratęs ir teigė, kad būtent sunkumai ir noras įrodyti tiek sau, tiek aplinkiniams ir yra didžioji varomoji jėga.

„Pamenu, kai aš paauglystėje nusprendžiau lankyti kikbokso treniruotes, tėvai buvo prieš mano pasirinktą kelią. Jie griežtai pasakė, kad ko jau ko, bet pinigų kovų treniruotėms tikrai neduos. Pasakė kažką panašaus: “Nemokėsime pinigų už tai, kad ten daužytumėte vieni kitiems galvas.„ Pamenu, teko parduoti mobilųjį telefoną, kad galėčiau susimokėti už pirmąsias kikbokso treniruotes. Vėliau, baigęs vienuoliktą klasę, per vasaros atostogas dirbau metalo kirtimo ceche. Uždirbtais pinigais susimokėjau už treniruotes metams į priekį. Bendraklasiai siuntinėjo vieni kitiems nuotraukas iš įvairių pramogų, kaip smagiai leidžia vasarą, o aš visas murzinas ir pavargęs vakare po darbo lėkdavau į treniruotes“, - savo gyvenimo istoriją priminė dabar jau tituluotas kovotojas.

Jis neslėpė, kad tuomet kiti treniruočių vaikinai į jį žiūrėjo skersai.

„Turbūt manė, kas čia toks murzius atėjo į treniruotes. Aš tiesiog į nieką nekreipiau dėmesio, o siekiau savo tikslų ir svajonių. Manau, kad kiekvienas žmogus turi turėti tikslų ir jų iš visų jėgų siekti. Būtent tikslai ir daro gyvenimą įdomų. Taip pat mano vaikai mane visada motyvuoja tapti geriausiu. Noriu, kad kiek paaugę jie galėtų didžiuotis tėčiu. Žmona Airinė mano kovas stebi su ašaromis akyse, labai jaudinasi... Pasakojo, kad per televiziją ji stebėjo mano pirmąją “Glory„ turnyro kovą ir atsigulusi ant kilimo ašarojo. Tuomet prie jos priėjo mano vyresnėlis sūnus Ramiras ir paklausė: “Mama, kodėl verki? Juk tėtis laimi. Juk jis visada yra nugalėtojas." Tokie dalykai labai jaudina ir skatina dar labiau stengtis dėl savo šeimos, dėl jos gerovės.

Redakcijos ir asmeninio archyvo nuotraukos