Senąją Lietuvos kartą prisiminęs Arizonos strategas įvardijo šios rinktinės trūkumą

Arizonos „Wildcats“ Lietuvoje sužaidė trejas rungtynes. Iš pradžių universiteto komanda 88:99 neprilygo rezervinei Lietuvos rinktinei, tačiau vėliau 107:85 įveikė Ukrainos rinktinę ir galiausiai įveikė pagrindinę Lietuvos komandą. 

Po patirties Lietuvoje “Wildcats” treneris pirmiausia atidavė padėką asociacijai “Lietuvos krepšinis”. „Pirmiausia norėčiau padėkoti Lietuvos krepšinio federacijai. Tai buvo nuostabi kelionė mūsų komandai. Nors šios rungtynės ir nesiskaičiuos jokiose lentelėse, tačiau jos suteikė gyvenimiškos patirties. Mūsų jauni žaidėjai gavo galimybę pamatyti kitą šalį, kai kurie žaidėjai galėjo grįžti namo. Esame labai dėkingi už šią patirtį. Dabar grįšime namo, pora savaičių paatostogausime ir vėl kibsime į darbus. Ačiū, Lietuva“, - kalbėjo T. Lloydas. 

Kalbėdamas apie rungtynes, Lietuvos varžovų treneris pirmiausia atidavė pagarbą mūsų rezervinei rinktinei. Tačiau kalbėdamas apie pagrindinę mūsų komandą, T. Lloydas tvirtino pasigedęs vieno dalyko, kuris anksčiaubuvo išskirtiniausias visame pasaulyje ir kurį jis iki dabar bando perteikti visiems savo auklėtiniams. 

„Pirmąsias rungtynes žaidėme blogai. Bet man nesvarbu, jūs tą komandą vadinate „B“ ar kaip kitaip, bet ta komanda žaidė labai kietai, buvo susifokusavusi, turėjo puikią komandinę dvasią ir privertė mus užduoti klausimus sau. Jūs žinote, kaip gerbiu Lietuvos krepšinį. 

Lietuvos krepšinis anksčiau turėjo didžiausią dvasią pasaulyje ir visada žaidėte daugiau nei už save. Šiandien to nejaučiau. Bet tikiuosi, jūs ją atrasite. Labai svarbu turėti stiprią dvasią ir supratimą, ką reprezentuojate. Tikiuosi, per artimiausias dienas jis atras tai. Atsimenu prieš kokius 35 metus ar panašiai, žiūrėjau kaip lietuviai pataiko tritaškį ir švęsdavo tarsi pelnę įvartį futbole. Ta dvasia buvo tokia stipri.

Aš tuomet, kaip jaunas žmogus mylintis krepšinį ir treneris žinojau, kad noriu būtent to savo komandose. Visada savo žaidėjams Arizonoje sakau, kad noriu, jog jaustumėtės taip, lyg atstovautumėte savo šaliai. Žinau, kad tai yra šios šalies, žaidėjų, kultūros DNR. Tikiuosi, jog ta dvasia pasirodys kitą savaitę ir jie išspardys varžovams užpakalius, nes jie to nusipelnė“, - teigė strategas. 

- Žaidė 8 pagrindinės komandos žaidėjai. Kaip vyko komunikacija su asociacija „Lietuvos krepšinis“ dėl sudėties? 

- Viskas vyko gerai. Aš nemoku skaityti lietuviškai ir neskaitau daug žiniasklaidos. Dalis žaidėjų man sake, jog yra komplikacijų, bet jų nebuvo. Lietuviai mus puikiai priėmė, žinojome, prieš kokią sudėtį žaisime. Jautėmės puikiai. Ir jie rėmėsi tais žaidėjais, kuriais norėjo, kuriais norėjo. Jų prioritetas yra pasiruošti kažką lemiančioms rungtynėms, o ne prieš Arizoną. Mes esame svečiai ir gerbiame, ko nori šeimininkai 

- Kaip gauti tos dvasios, apie kurios trūkumą kalbėjote?

- Tai yra jų DNR. Mano spėjimu, jie turi sugrįžti į kambarius, užsidaryti ir surasti tai savyje, o trenerių štabas juos turi vesti tinkama linkme. Aš esu buvęs tokioje situacijoje. Esu toli nuo tobulo trenerio. Matėte mus pirmose rungtynėse. Bet mes sugrįžę apie tai kalbėjome. Mums nereikia, kad mus vestų vienas žmogus į priekį, mums reikia, kad dirbtų visi, ne tik žaidėjai. Esu treniravęs Domantą Sabonį. 

Nėra tekę gyvenime treniruoti kito žaidėjo su tokia dvasia. Būdavo, jog jį pasodindavau ant suoliuko ir jis mane ispaniškai iškeikdavo. Paklausdavau: “Ar tau viskas gerai?”. Jis sakydavo “taip”. Vėl paklausdavau: “Bet tu man pasakei daug blogų žodžių”, o jis vėl: “ne, ne, ne, viskas gerai”. Tačiau ta kovotojo dvasia yra labai svarbi. Tikiu, kad ją gaus ir Lietuvos rinktinė. 

- Motiejus Krivas pataikė tritaškį ir visas suoliukas pašėlo. Kaip stebite jo progresą šioje srityje? 

- Matote, tai yra ta dvasia. Jis pataikė tritaškį ir šventėme tarsi įvartį. Mo gali mesti. Jauni žaidėjai negali padaryti visko. Pirmiausiai tobulinome jo judėjimą, jėgą, tuomet jo dominavimą baudos aikštelėje puolime ir gynyboje. 

Tai yra svarbiausi dalykai. O tritaškiai tėra vyšnia ant torto. Neabejoju, jog kai jis žais NBA, jeigu turės trenerį, kuris jam leis mėtyti tritaškį, jis kažkiek jų pataikys, bet jeigu nori laimėti, jis gali duoti tiek daug kitų dalykų ir noriu, kad jis fokusuotųsi būtent ten. 

- Ugnius Jaruševičius atrodė tikrai gerai. Kur jis labiausiai patobulėjo? 

- Jis nuėjo ilgą kelią. Turėjo reabilituotis po sunkios traumos, bet jis kiekvieną dieną dirba. Jis nepraleido nei vienos treniruotės, terapijos, komandos susitikimo. Didžiuojuosi juo. Galbūt žmonės čia jau buvo kiek primiršę jį ir jam reikėjo susigrąžinti pasitikėjimą savimi. Visi supranta, kad jis ilgus metus bus profesionalus krepšininkas. Tikiuosi, kad šiemet jis mums labai padės. 

- Nors Ąžuolas Tubelis ir nežaidė, bet gal pamenate kokių linksmesnių jo istorijų? 

- Oi, nenoriu pasakoti istorijų, neturime tiek laiko. Tubelis yra nuostabus žmogus ir buvo garbė jį treniruoti. Mano didžiausias gailestis, jog jis turėjo dar metus NCAA, prasidėjo visi NIL. Turėjome stipriau dėl jo kovoti ir žaisti dar metus. 

Jis buvo nuostabus komandos žaidėjas. Pamenu buvo jo trečiasis sezonas NCAA. Jis buvo geroje pozicijoje tapti konferencijos MVP. Aš jį pasikviečiau ir sakau: „Turi šansą tapti MVP, bet išlik susifokusavęs“. 

O jis atsakė: „Trenerį, aš net nebuvau pagalvojęs apie MVP, iki kol man apie tai nepasakėte. Aš tik noriu padėti komandai laimėti“. Jis turi puikų charakterį. Žinau, jog būtume neleidę jam žaisti į kairę ir privertę jį mesti dešine 10 kartų. Ir jis tikriausiai vis tiek būtų viską pataikęs.