Šiūpariuose vyko žirgų konkūras: aikštėje - ir pirmieji startai, ir patyrę raiteliai

VE.LT, Sofija GINEITYTĖ

2026-09-14 13:44

Kanopų bildesys, įtemptai laukiančių raitelių žvilgsniai ir vienas po kito įveikiamos kliūtys – savaitgalį Šiūparių žirgyne netrūko nei azarto, nei jaudulio. Į konkūro varžybas susirinko raiteliai iš įvairių Lietuvos miestų ir Latvijos, o kai kuriems jų šis startas buvo pirmasis.

Dar prieš prasidedant varžyboms Šiūparių žirgyne jau buvo juntamas judėjimas.

Vieni raiteliai ruošė savo žirgus startui, kiti dar kartojo trasą mintyse, o aplink aikštę būriavosi žiūrovai. Netrukus ramų rytą pakeitė raitelių bandymai kuo tiksliau įveikti trasoje sustatytas kliūtis.

Šalia aikštės buvo galima pamatyti skirtingo amžiaus dalyvių. Į startą stojo ir vaikai, kuriems tai dar tik pirmieji žingsniai varžybose, ir daugiau patirties turintys sportininkai. Vieniems svarbiausia buvo rezultatas, kitiems – tiesiog sėkmingai įveikti trasą ir pasitikrinti, ko išmoko treniruotėse.

Prieš startą – keli žodžiai su žirgu

Viena iš varžybų dalyvių, Paulina, jojimu užsiima jau ketverius metus. Į šį sportą ją atvedė gana atsitiktinė aplinkybė – kartą važiuodama pro žirgyną ji susidomėjo čia vykstančiomis treniruotėmis.

Nors prieš startą jaudulio visiškai išvengti nepavyksta, mergina sako jau pripratusi prie varžybų atmosferos.

Paklausta, ar turi kokį ritualą prieš išjodama į aikštę, atsakė trumpai: „Su žirgu reikia pakalbėt.“

Toks ryšys tarp raitelio ir žirgo aikštėje tampa ne mažiau svarbus nei pats pasiruošimas.

Nuo nedidelių kliūčių iki 120 centimetrų

Šiūpariuose vykusiose varžybose dalyviai galėjo rinktis skirtingo sudėtingumo rungtis. Kliūčių aukštis siekė nuo 10 iki 120 centimetrų, todėl trasoje savo jėgas galėjo išbandyti ir pradedantieji, ir labiau patyrę sportininkai.

Aikštėje raitelių laukė skirtingo aukščio kliūtys. Žirgas su raiteliu turi įveikti nustatytą kliūčių maršrutą, o rezultatą lemia ne tik greitis, bet ir tai, ar kliūtys įveikiamos jų nenumetant.

Į varžybas – iš skirtingų miestų

Pasak varžybų organizatorės Akvilės Baniulytės, dalyvių skaičius kiekvienose varžybose skiriasi, tačiau įprastai per renginį būna nuo 150 iki 240 startų. Tai sudaro maždaug 70–100 skirtingų žirgų.

Į Šiūparius atvyko sportininkai ne tik iš Klaipėdos regiono ar kitų Lietuvos miestų, bet ir Latvijos.

Šiūparių žirgyne konkūro varžybos rengiamos jau maždaug du dešimtmečius. Didelis pokytis įvyko prieš ketverius metus, kai buvo įrengta nauja aikštė su profesionalia danga, laistymo sistema ir drenažu.

„Dėl to mūsų organizuojamos varžybos tapo profesionalesnės, o kartu išaugo ir dalyvių skaičius“, – pasakojo organizatorė.

Varžybos vaikams – ir motyvacija, ir išbandymas

Organizatorė pati treniruoja vaikus, todėl gerai mato, kaip keičiasi jų pasiruošimas nuo vienų varžybų iki kitų.

Jos teigimu, susidomėjimas jojimu auga, ypač tarp vaikų. Vis dėlto jauniems sportininkams šį pomėgį tenka derinti su mokykla.

„Vaikų noras didelis, tik vaikai labai apkrauti pamokomis. Čia didžiausias iššūkis – suderinti treniruotes su mokslais“, – sakė A. Baniulytė.

Tačiau kai ateina varžybų diena, treniruotės įgauna kitą prasmę. Vaikai turi progą ne tik parodyti, ko išmoko, bet ir pamatyti savo progresą.

„Jie laukia varžybų, ruošiasi joms, o kartu gerėja ir jų rezultatai“, – pasakojo organizatorė.

Jos manymu, treniruotėse mokytis yra viena, tačiau išbandyti save tarp kitų raitelių – visai kas kita.

Už trasos ribų – tėvų jaudulys

Šiūparių žirgyno aikštę iš šalies stebėjo ir tie, kurių artimieji tą dieną varžėsi. Tarp jų buvo ir dalyvės mama Sandra Žinienė – į renginį ji atvyko palaikyti savo dukros.

„Kai dukra joja, tu galvoji tik apie ją“, – sakė S. Žinienė.

Moteris pripažino, kad renginio sąlygos, anot jos, buvo palankios – tądien netrūko nei gero oro, nei žmonių.

Paklausta, ar tokias varžybas rekomenduotų aplankyti ir tiems, kurie patys su žirgų sportu nesusiję, S. Žinienė nedvejodama atsakė teigiamai.

„Žinoma, ypač tiems, kas turi vaikiukų. Ir grynas oras, ir labai gražu. Čia susirenka daug žmonių“, – sakė ji.

Varžybose pasirodė ir „Hobby Horse“ rungtis

Tarp tikrų žirgų ir raitelių šįkart buvo galima išvysti ir kiek neįprastesnį vaizdą – vaikus, įveikiančius kliūtis su „Hobby Horse“. Lietuvoje ši sporto šaka dar tik populiarėja, tačiau jos entuziastų daugėja.

Varžybų stebėtoja Akvilė Eglinskaitė pasakojo, kad į Šiūparius atvyko būtent dėl šios rungties.

„Turime vieną žirgų sporto entuziastę šeimoje ir šitose varžybose jau antrą kartą dalyvaujame. Būtent dėl „Hobby Horse“ lenktynių šiandien ir atvažiavome“, – pasakojo mama A. Eglinskaitė.

Šįkart apsilankymas šeimai buvo ypatingas – jaunoji sportininkė iškovojo pirmąjį savo apdovanojimą varžybose, prizinę pirmąją vietą.

„Tai yra apskritai pirmas apdovanojimas varžybose. Buvo ir nesėkmingų dalyvavimų, jų dar daug nėra karjeroje, nes labai dar jauna, debiutuojanti sportininkė“, – pasakojo A. Eglinskaitė.

Mergaitė šia veikla susidomėjo rimčiau ir pradėjo savarankiškai treniruotis. O šią vasarą ji jau išbandė ir kitokią jojimo patirtį – dalyvavo varžybose su tikru žirgu Priekulėje.

Kol viena jų šeimos narė varžosi, kiti gali stebėti pasirodymus ir atrasti kitų veiklų.

Pasak renginio žiūrovės, net ir žmonėms, kurie nėra žirgų sporto mėgėjai, čia neturėtų būti nuobodu. Šeimai patiko pati žirgyno aplinka, erdvė ir galimybė vaikams užsiimti ne viena veikla.

„Labai graži erdvė, jos pakankamai daug, yra įvairių veiklų. Ne tik galima stebėti varžybas – visur tikrai labai gražu akims, net kai pats nedalyvauji ir tuo nesidomi. Jeigu su vaikais atvyksti, yra ir kitų veiklų – čia ir batutai, ir triušiai. Labai smagu“, – sakė A. Eglinskaitė.

Varžybose paaiškėjo prizininkai

Aukščiausioje, 120 cm aukščio, trasoje varžėsi 11 duetų. Pirmąją ir trečiąją prizines vietas užėmė Iveta Janavičiūtė, kuri į trasą išjojo su dviem skirtingais žirgais. Antrąją vietą šioje rungtyje užėmė Jūra Albrechtaitė.

Įspūdingai pasirodžiusi Iveta iš viso varžybose iškovojo keturias prizines vietas.

„Man svarbiausia buvo įveikti maršrutus be klaidų, ką ir pavyko padaryti. Labiausiai džiaugiuosi savo partneriais – žirgais. Abu mano žirgeliai dar labai jauni, vos šešerių metukų, ir jau demonstruoja tokius puikius rezultatus“, – pasakojo Iveta.

Su abiem žirgais ji šį sezoną aktyviai dalyvauja skirtingo lygio varžybose, todėl gerai žino jų galimybes.

„Abu mano žirgai labai stiprūs, todėl jų galimybes ir potencialą puikiai žinau. Mano darbas – sugebėti jiems nepakenkti“, – pasakojo ji.

Jojimu Iveta užsiima jau 19 metų. Žirgų sportas jos šeimoje – ne naujiena: varžybose dalyvauja ir jaunesnė sesuo, o žirgyno įkūrėjas, savininkas ir treneris yra jos tėtis.

Po šių varžybų Ivetos tikslas - ir toliau tobulėti bei kilti į aukštesnio lygio varžybas. Ateityje raitelė neatmeta galimybės išbandyti jėgas ir tarptautiniuose konkursuose užsienyje.