Skandalas žiemos paralimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje: boikotas, vėliavų sugrįžimas ir švilpimas Rusijos delegacijai

Nors šventė turėjo vienyti sportininkus, ji tapo politinės įtampos ir masinių boikotų židiniu dėl Tarptautinio paralimpinio komiteto (TPK) sprendimo sugrąžinti Rusijos ir Baltarusijos simboliką.

Pirmą kartą nuo 2014 metų Rusijos ir Baltarusijos sportininkams leista dalyvauti ne po neutralia vėliava, o su savo nacionaline simbolika ir teise girdėti šalies himną. Šis vasarį priimtas sprendimas sukėlė precedento neturinčią nepasitenkinimo bangą.

© YouTube ekrano nuotr.

Solidarumas su Ukraina: boikotas ir tuščios vietos

Atsakydamos į agresorių sugrąžinimą, žaidynių atidarymo ceremoniją boikotavo net 14 šalių. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Kanados ir kitų valstybių delegacijų nariai arenoje nepasirodė.

Savanorių vaidmuo: Boikotavusių šalių, įskaitant Lietuvą ir Ukrainą, vėliavas nešė žaidynių savanoriai, nes patys sportininkai atsisakė žengti į areną kartu su agresoriais.

Ukrainos palaikymas: Žiūrovai Ukrainos vėliavą pasitiko audringais plojimais, nors pačios Ukrainos rinktinės narių ceremonijoje nebuvo nė vieno.

Reakcija į Rusiją: arenoje – kurtinantis švilpimas

Priešingai nei ukrainiečiai, arenoje pasirodę raudona apranga vilkintys šeši Rusijos atstovai sulaukė visai kitokio priėmimo. Žiūrovai juos sutiko garsiu švilpimu, taip išreikšdami protestą prieš jų dalyvavimą karo fone.

Analitikai pažymi, kad toks TPK sprendimas gali tapti signalu, jog agresorių vėliavos gali sugrįžti ir į 2028-ųjų Los Andželo vasaros olimpines žaidynes.

Regioniniai konfliktai koreguoja dalyvių sąrašus

Atidaryme nebuvo ne tik boikotuojančių šalių, bet ir Irano atstovo. Vienintelis šios šalies slidininkas Aboulfazlas Khatibi negalėjo pasiekti Italijos dėl prasidėjusio karinio konflikto Vidurio Rytuose, kai JAV ir Izraelis pradėjo atakas prieš Iraną.

Šis atidarymas parodė gilią prarają tarp tarptautinių sporto organizacijų vadovų ir sporto bendruomenės bei sirgalių. 

Sprendimas leisti Rusijos vėliavą karo metu ne suvienijo, o dar labiau suskaldė paralimpinį judėjimą, paverčiant Veronos areną ne sporto, o politinio protesto erdve.