Svajonę išpildęs ir jautriai šnekėjęs Marius Grigonis: „Reikia eiti atšvęsti ir visiškai sunaikinti savo sveikatą“

Atėnų „Panathinaikos“ didžiajame Eurolygos finale po įnirtingos kovos 95:80 įveikė Madrido „Real“ klubą ir iškovojo septintąjį titulą ekipos istorijoje.

„Panathinaikos“ – tai pirmas Eurolygos titulas nuo 2011 metų, kuomet Eurolygos finale Barselonoje Graikijos grandai įveikė Tel Avivo „Maccabi“.

M.Grigonis finale per beveik 7 minutes taškų nepelnė, prametė dvitaškį, dukart prasižengė, atkovojo kamuolį ir sukaupė -3 naudingumo balus.

Iš viso šį sezoną Eurolygoje lietuvis per 42 sužaistus mačus rinko po 9,1 taško, 2,7 atkovoto kamuolio ir 8,7 naudingumo balo.

„Kas būtų galėjęs pagalvoti, kad būsiu čempionas... Jau galvojau, kad niekada neateis tokie titulai... Tokios čempioniškos taurės yra labai, labai jautru. Smagu būti palaimintam ir būti vienu iš tų žaidėjų, kuris laimėjo Eurolygą.

Dabar galvoje sukasi tai, kad reikia šampano, greičiau baigti pokalbį su jumis (žurnalistais) ir eiti švęsti (šypsosi – red.)“, – pasakojo M.Grigonis.

M.Grigonis prisijungė prie elitinės lietuvių kompanijos, kuri yra iškovojusi moderniosios Eurolygos titulus – Šarūnas Jasikevičius yra jų iškovojęs 4, Martynas Gecevičius ir Ramūnas Šiškauskas yra laimėję po 2, o Jonas Mačiulis ir Robertas Javtokas yra iškovoję po 1 Eurolygos titulą.

Primename, kad 1999 metais Kauno „Žalgiris“ Miunchene taip pat iškovojo Eurolygos titulą. 1995 m. Eurolygos titulą su Madrido „Real“ klubu laimėjo ir Arvydas Sabonis.

Reguliariajame sezone su 23 pergalėmis ir 11 pralaimėjimų „Panathinaikos“ finišavo antroje vietoje, ketvirtfinalyje 3-2 įveikė Tel Avivo „Maccabi“, o pusfinalyje susitvarkė su Šaro treniruojama Stambulo „Fenerbahce“.

M.Grigonis iškart po triumfo Berlyne ieškojo žmonių tribūnose, o po to lietuvis atskleidė, kad iškart norėjo keliauti pas artimiausius žmones.

Po to, kai M.Grigonis pabendravo su šeima, įvyko dar viena itin graži akimirka.

Lietuvis su savo žmona Salomėja Grigone aikštelės viduryje apsikabino ir pasidžiaugė Mariaus triumfu.

„Ten buvo mano šeima, du vaikai, žmona ir tėtis. Mamai neišėjo atvažiuoti, nes su bilietais, kaip visada, Eurolyga suorganizavo puikiai... net nežinau, viskas labai smagu, myliu savo šeimą ir smagu, kad jie buvo šalia ir pamatė triumfą“, – pasakojo M.Grigonis.

„Čia gali sapnuoti, gali svajoti apie tokias akimirkas... smagu, labai, labai smagu. Ačiū Dievui, kad turiu tokią šeimą, kuri mane palaiko ir tiek sunkiais, tiek gerais momentais buvo su manimi. Visi kartu tikrai daug praėjome.

Ačiū visiems komandos draugams, tam pačiam treneriui, kuris nežinau, ką daro, bet kuria stebuklus. Įspūdinga...

Visi mus nurašė… linkėjimai Ryčiui (Vyšniauskui). Jis davė labai geras prognozes, jis geras prognozes... Galima sakyti, kad nuo antrojo kėlinio kažkokios minutės mes dominavome“, – tęsė M.Grigonis.

Marius Grigonis su Ioanniu Papapetrou buvo du žmonės, kurie apsijuosė savo šalių vėliavas ir šventė aikštelėje.

Ką reiškia šis akcentas Mariui?

„Smagu, nes mūsų yra tiek nedaug yra... laimėti yra smagu. Aš visada didžiavausi, kad aš esu lietuvis, smagu šnekėti lietuviškai ir Lietuva visada bus mano dalimi, nes aš ten esu gimęs. Kitaip būti ir negali“, – dėstė M.Grigonis.

Prieš šį finalo ketvertą M.Grigonis teigė, kad jo svajonė buvo žaisti Eurolygos finalo ketverte ir jį galiausiai laimėti.

Kas 30-mečio lietuvio laukia toliau? Kokią kitą svajonę turi Marius?

„Didžiausia svajonė – kažką laimėti su rinktine. Su ja laimėti yra dar sunkiau, nes yra trumpas laikas, bet šiandien imu šitą (Eurolygos čempiono vardo – red.) svajonę“, – pasakojo Grigas.

– Kiek reikėjo pereiti gyvenime, kad atsidurtumėte šioje čempioniškoje vietoje, kurioje dabar esate?

– Jeigu imant visą karjerą, kurioje buvo daug... manau, kad kiekvienas žaidėjas galėtų tai pasakyti, kad daug kas jais abejojo, vieni sakė vieną, kiti sakė kitą, daug kas netikėjo. Net ir daug kas iš mano komandos valdžios netikėjo manimi.

Labai smagu, super kelionė. Turime superkomandą ir visi dar turi sutartis. Bandysime eiti toliau ir pakartoti (čempionišką žygį – red.).

Šiandien reikia eiti atšvęsti, nemiegoti ir visiškai sunaikinti savo sveikatą... ir tada žaisti Graikijos lygos atkrintamąsias (šypsosi – red.).

– Kiek yra ypatinga Kosto Slouko istorija? Jau pirmajame sezone perėjęs iš Pirėjo „Olympiakos“ į Atėnų „Panathinaikos“ jis tapo Eurolygos čempionu.

– Įspūdinga. Kaip Šaras pasakytų – jis turi žudiko instinktą, pataikys sudėtingus metimus. Jis turėjo daug duobių, kur jis buvo traumuotas... bet tai žmogus, kuris prisižiūri save, daug nešneka, bet aikštelėje, kai reikia, jis padaro savo.

– Kuo yra ypatingas Erginas Atamanas?

– Nežinau, neklausk... Jis daro stebuklus ne mano galvai... aš per durnas, kad tai suprasčiau. Jis eina ir laimi titulus.

– Kas labiausiai švęs čempionų titulą ir kokia planuojama šventė?

– Nežinau, visi bandysime po lygiai... eisime, baliavosime ir reikia atsiminti kiekvieną tokį momentą, nes nežinai laiko, kada viskas vėl ateis.

Nereikia priimti, kad tiesiog taip yra. Reikia džiaugtis. Atsimenu, kad kai žaidžiau Manresoje, Rogeris Grimau man sakė, jog kiekvieną pergalę reikia švęsti. Tada titulo nelaimėjome, o dabar dar labiau atšvęsime.