„Žalgirio“ rekordą pakartojęs Masiulis – apie nerimą prieš mačą ir dar vieną traumą

28-ą sezoną iš eilės Eurolygoje rungtyniaujantis „Žalgiris“ iki šiol vos dukart buvo pradėjęs sezoną su tokia didele jėga. 7 pergales per pirmąsias 9 sezono rungtynes kauniečiai iki šiol iškovojo tik 1998-1999 ir 2012-2013 m. sezonuose.

Pirmuoju atveju „Žalgiris“ žengė iki pat pabaigos ir laistė čempionišką šampaną po finalo Miunchene.

Gal panašus scenarijus būtų išsipildęs ir prieš 12 metų, bet magiškai sezoną atidariusius žalgiriečius pakirto Vladimiro Romanovo valdyto banko griūtis, dėl kurios „Žalgirį“ paliko keli kertiniai žaidėjai, o likę žaidė nepaisydami vėluojančių atlyginimų.

Į trumpą sąrašą prie Jono Kazlausko ir Joano Plazos treniruotų komandų šįvakar įsirašė ir Tomo Masiulio treniruojama 2025-2026 m. sezono „Žalgirio“ ekipa.

Nors iki mačo su „Valencia“ demonstravo geriausią puolimą visoje lygoje, „Žalgiris“ įsibėgėjo nelengvai.

Tomas Masiulis, reaguodamas į pašėlusiu tempu žaidžiančią varžovų komandą, pirmą sykį šiame sezone išleido startinį penketą su dviem dažniau sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje žaidžiančiais aukštaūgiais – Ąžuolu Tubeliu ir Dustinu Sleva.

Kaip ir rungtynėse su Bolonijos „Virtus“, žemesnis penketas puikiai dirbo gynyboje, per trečdalį kėlinio leisdamas įmesti „oranžiniams“ tik 3 taškus, tačiau puldami kauniečiai turėjo problemų prieš du blokus per kelias minutes išrašiusį Nate'ą Reuversą ir kitus.

T.Masiulio komandą išjudino taiklių tritaškių lavina. Nors „Valencia“ iki šių rungtynių buvo daugiausiai tolimų metimų Eurolygoje (vid. 12,1) pataikanti komanda, ne svečiai, o šeimininkai naudojosi šiuo ginklu geriau pirmoje rungtynių pusėje, kai pataikė net 8 tritaškius ir vienu metu susikrovė 9 taškų pranašumą (35:26).

Po ilgosios pertraukos milžinišką impulsą komandai suteikė nepaisydamas riešo traumos rungtyniavęs Mosesas Wrightas. Vidurio puolėjas, kurio vietoje įprastas žmogus, anot T.Masiulio, dvi savaites ranką laikytų įtvare, strigo pirmoje rungtynių pusėje, bet atgijo antroje.

Jo per varžovų galvas nugriebti kamuoliai užkūrė „Žalgirio“ areną, kurią dar labiau įaudrino su trečio kėlinio sirena švystelėtas taiklus Maodo Lo tritaškis.

Nerimo sukėlė į rūbinę kartu su komandos gydytoju dar trečiojo kėlinio pabaigoje iškeliavęs Ąžuolas Tubelis, kuris iš šalies stebėjo įvykius aikštėje ir nuo suolo pakilo tik kelioms sekundėms pačioje pabaigoje.

Bet „Žalgiris“ susitvarkė ir be jo. M.Wrightas užfiksavo pirmąjį karjeros dvigubą dublį Eurolygoje (11 tšk., 10 atk. kam.), sezono rekordą (9 tšk.) pasiekė Ignas Brazdeikis, o tada, kai labiausiai reikėjo, apie save priminė ir spalio mėnesio Eurolygos naudingiausias žaidėjas Sylvainas Francisco.

Vien per ketvirtą kėlinį 11 taškų surinkęs prancūzas pataikė du kertinius dvitaškius, o paskutinę minutę atliko perdavimą tolimu metimu rungtynių nugalėtojo klausimą uždariusiam Maodo Lo bei dar išprovokavo ir varžovų nesportinę pražangą, leisdamas „Žalgiriui“ susikrauti galbūt sezono pabaigoje praversiančią 9 taškų persvarą (86:77).

„Tai buvo puiki komandinė pergalė. Esame laimingi dėl savo žaidėjų, dėl savo sirgalių, – džiaugėsi T.Masiulis. – Manau, kad išlaikyti „Valencia“ vos su 77 taškais yra geras rezultatas. Žinoma, galėjome iš jų atimti dar daugiau taškų, nes jie greitomis atakomis pelnė 15, bet manau, kad tai yra geras pasiekimas. Pabaigoje išlikome kartu ir laimėjome šias rungtynes“.

– Antrą kartą šiame sezone pradėjote rungtynes su Ąžuolu Tubeliu starto penkete ir puikiai stabdėte varžovų atakas, bet jau po trijų minučių, kaip ir aną kartą, jį pakeitėte. Kokia buvo to idėja ir ką Ąžuolas duoda komandai žaisdamas penktoje pozicijoje, ypač gynyboje?

– Šiandien buvo idėja, kad jis gintųsi prieš [Jaime] Pradillą. Nuo jo galima šiek tiek rizikuoti. Jis turi tvirtą kūną, panašų į Šengelijos. Man atrodo, kad jį po trijų minučių pakeitė, dėl to mes ir reagavome. 

Tuomet į aikštę išėjo [Nealas] Sako, tad mes su Biručiu ėjome. Ąžuolas tikrai atidavė visas jėgas per tas tris minutes ir matėsi, kad yra šiek tiek pavargęs. Gal dėl to. 

Mintis buvo Lauryną turėti prieš Sako, o prieš kitus žaisti su Mosesu arba Ąžuolu ir keistis [ginamaisiais].

– Praėjusią savaitę pergalės buvo lengvesnės, o šiandien nė viena komanda neturėjo dviženklės persvaros, kova vyko iki galo. Kiek tokios kovos užgrūdina komandą, kaip ji lipdosi sezono pradžioje?

– Kiekvienos rungtynės yra nauja istorija, nauja kova, prasideda iš naujo ir vėl turi įrodinėti. Patenkintas visomis pergalėmis. Pabaigoje išlikome kartu, nesustojome. Dar nepaminėjau, kad 16 kamuolių atkovojome puolime. Tai rodo mūsų nusiteikimą ir norą kautis dėl kiekvieno kamuolio, ką mes ir mūsų fanai nori matyti. Mes galime pralaimėti taktiškai, pralaimėti talento lygiu kažkur, bet noru mes negalime pralaimėti. Mano, kaip trenerio, didžiausias noras, kad visada kautumėmės. Manau, kad ir fanai tai nori matyti.

– Mosesui Wrightui pirma rungtynių pusė buvo sunkesnė, atrodė, kad ir emocijų nereikalingų pademonstravo. Antroje rungtynių dalyje jis susitelkė ir demonstravo kitokį žaidimą. Kiek tai jus žavi ir kokius jis turi žengti žingsnius, kad taptų dar geresniu žaidėju?

– Turbūt dar nebuvo rungtynių Eurolygoje, kuriose nebūtų su juo emocijų man (šypsosi). Jis klauso, bando klausyti, bet turi kartais ir savo nuomonę. Tai kažkiek normalu, bet jis tikrai geras žmogus, supranta, kad viskas tik dėl komandos, kad visi norime tik laimėti. Smagu, kad jis antroje pusėje tikrai kovojo, ko mes ir norime. 

Jis nelakstė ties tritaškiu, o labiau ėjo po krepšiu, kur yra jo stiprioji pusė – užtvaros ir leidimasis po krepšiu, kur jį sunku sulaikyti. Ypač kai varžovai prieš jį žaidė su ketvirtais numeriais.

– Ą.Tubelis trečio kėlinio pabaigoje išėjo į rūbinę, vėliau grįžo, bet sužaidė tik kelias sekundes pačioje pabaigoje. Prisaugojote jį ar toks ir buvo rungtynių planas?

– Jis pajuto kažkokius skausmus kojoje. Rytoj padarys tyrimus ir bus matyti. Nors vėliau jau sakė, kad gali žaisti. 

Aišku, Dustinas labai gerai žaidė, tad ten daugiau buvo strateginiai ėjimai. Persvarą pasidarėme su kitais žaidėjais. Su kuo gerai žaidžiasi, su tais žaidi. O Ąžuolas pabaigoje išėjo dėl to, jog dar galėjome prasižengti, o jis turėjo mažiau pražangų. Tokia ir buvo mintis jį išleidžiant.