Dūžtantys indai ir kitos velykinės tradicijos

Velykos Prancūzijoje

Skraidantys varpai ir omletas tokio dydžio, kad pamaitintų visą armiją – Prancūzija turi tikrai neįprastų būdų švęsti Velykas.

Velykos, žinoma, yra religinė šventė Jėzaus Kristaus prisikėlimui paminėti ir daugelis Prancūzijos tradicijų kilusios iš senų katalikiškų papročių.

Velykos, kaip ir kitose katalikiškose šalyse, Prancūzijoje yra didelė šventė. Visoje šalyje vitrinos ir kepyklėlės būna išpuoštos šokoladiniais triušiais, viščiukais, varpeliais ir kitais pavasario atributais – net žuvimis, kurios skirtos balandžio pirmosios Melagių dienai.

Šią dieną yra žaidžiami įvairūs žaidimai. Vienas jų, kai vaikai stengiasi ant kuo daugiau suaugusiųjų nugarų priklijuoti popierinę žuvį. Kai žmogus atsisuka pasižiūrėti, kas vyksta, vaikai spiegia iš malonumo ir šaukia „Poisson d’Avril!“, pažodžiui išvertus tai reiškia „balandžio žuvis“.

Nors velykiniai zuikiai ima populiarėti, bet tradiciškai vaikai smaližiauja „cloches volantes“ (liet. skraidančius varpus).

Prancūzų katalikų tradicijos sako, kad visi Prancūzijos bažnyčių varpai išskleidžia sparnus ir skrenda į Vatikaną, kad gautų popiežiaus palaiminimą.

Taigi nuo penktadienio iki sekmadienio bažnyčių varpai neskamba Jėzaus mirčiai atminti. Paskraidę po Italiją varpai grįžta į Prancūziją pilni gėrybių geriems vaikams – dažniausiai šokoladinių kiaušinių. Velykų sekmadienį bažnyčios varpai vėl šėlsta, švęsdami Jėzaus prisikėlimą.

Kiekvienais metais Velykų pirmadienį apie 10 000 žmonių susirenka kepti milžinišką omletą. 40 virėjų jį kepa 4 metrų pločio keptuvėje iš 15 000 šviežių kiaušinių ir valgo užkąsdami ilgais prancūziškais batonais.

Ši gana keista tradicija kilo, kai Napoleono Bonaparto armija nakčiai apsistojo netoli miestelio. Suvalgęs omletą, keptą vietino virėjo (ir tikriausiai likęs labai patenkintas), Napoleonas įsakė visiems miestelio žmonėms surinkti visus kiaušinius ir iškepti didžiulį omletą jo armijai.

Nors prancūzai dievina šokoladinius kiaušinius, yra ir tradicinių velykinių žaidimų su tikrais kiaušiniais. Sena Velykų tradicija kiaušinių ridenimas.

Ji šiek tiek skiriasi nuo mūsų lietuviškos.

Kiaušiniai ridenami nuo kalvos, o „išgyvenęs“ kiaušinis paskelbiamas nugalėtoju. Tai simbolizuoja akmenį, kuris nusiridena nuo Kristaus kapo.

Šukės laimę neša

Per Velykas Graikijoje bažnyčių varpams paskelbus apie Kristaus prisikėlimą, pasipila molinių indų kruša. Žmonės pro balkonus mėto vandens ar vyno sklidinus ąsočius.

Tai savotiškos varžybos – didžiausius indus išmetę žmonės sulaukia daugiausia plojimų. Tikima, kad indų mėtymas neša laimę, o į užantį įsidėta šukė neš sėkmę visus ateinančius metus.

Sakoma, kad ši tradicija išliko nuo pagoniškų laikų ir simbolizavo pavasario atėjimą ir naujo derliaus laikymą naujuose induose. Graikijoje kiaušiniai daugiausia dažomi raudonai ir simbolizuoja Jėzaus kraują (mirtį) ir prisikėlimą.

Kai susitinka krikščionys su musulmonais

Egipte pasninkas tęsiasi net 55 dienas, jo metu negalima valgyti mėsos, žuvies, kiaušinių bei pieno. Vieną savaitę prieš Velykas laikomasi dar griežtesnio pasninko – dažniausiai valgomos tik daržovės ir pupelės.

Verbų sekmadienį bažnyčia puošiama gėlėmis bei verbomis, vaikams duodamos puokštės verbų, kurios šventinamos ir namuose laikomos visus metus. Didžiąją savaitę į bažnyčią einama kiekvieną dieną. Per Velykas lankomasi pas gimines ir draugus, valgomi velykiniai pietūs.

Didelė krikščionių bendruomenė Egipte nuolat diskriminuojama ir jai vienai tenka ginti savo teisę į išpažįstamą tikėjimą. Tačiau, Kairo valdžios teigimu, jokios krikščionių problemos Egipte nėra.

Nėra oficialios statistikos, kiek Egipte gyvena krikščionių. Manoma, kad iš 64 mln. šalies gyventojų krikščionys turėtų sudaryti apie 10 proc., nors Egipto valdžia stengiasi nurodyti kuo mažesnį jų skaičių.

Kad ir kaip ten būtų, koptai yra pati didžiausia krikščionių bendruomenė, gyvenanti visiškoje musulmonų apsuptyje.

Kai kurie egiptologai mano, jog tradicija dažyti kiaušinius per pavasario šventes gimė būtent Senovės Egipte ir yra viena seniausių Žemėje. Jai – mažiausiai 5000 metų, nes viršutiniojo Egipto kapvietėse rasta dažytų kiaušinių lukštų.

Senovės egiptiečiai manė, jog Žemė yra kiaušinio formos. Pavasario lygiadienio naktį jie rengdavo kiaušinių šventes. Europoje dažyti kiaušinius pradėta tik ankstyvaisiais viduramžiais. Šį paprotį iš Artimųjų Rytų parsivežė kryžiuočiai.

Velykų pirmadienis Egipte – taip pat šventė, kadangi šią dieną senovėje vyko pavasario šventė. Tądien žmonės ilsisi parkuose, soduose, keičiasi margučiais.

Į šį ritualą įsitraukia ir musulmonai, nes praėjus savaitei po krikščioniškų Velykų jie švenčia vieną mėgstamiausių islamo švenčių „Šamm an Nasim“ (arabų kalba tai reiškia „lengvo pavasarinio vėjelio aromatas“).

Šventė simbolizuoja pavasario atėjimą ir žemės ūkio darbų pradžią, todėl ji švenčiama gamtoje.

Jauni ir seni Kairo gyventojai, pasipuošę ryškiais drabužiais, pasipila į sodus ir parkus, plaukioja valtelėmis po Nilą. Kai kurie net pasiekia piramides ir įsitaisę jų šešėlyje puotauja.

Egipto kaimuose išlikęs senovinis paprotys šventinį rytą deginti iškamšas arba senus drabužius, manant, jog taip pavyks atsikratyti buvusios žiemos negandų.

Ta diena prasideda sūdytų žuvų bei acte išmirkytų žalių svogūnų kvapu. Būtent nuo svogūnų kvapo prasideda ir „Šamm an Nasin“ šventės rytas, nes žalių svogūnų laiškų ryšelius ar perpus perpjautas svogūnų galvutes žmonės vakare pasikiša po pagalvėmis, kad rytą pirmiausia užuostų svogūnus.

Egiptiečiai tiki, kad tai apsaugos nuo ligų visus metus.

Šventina kvapiu vandeniu

 

Vengrijoje Velykos – svarbus įvykis. Šventės išvakarėse tikintieji dažo kiaušinius visomis vaivorykštės spalvomis.

Kiaušinių marginimas Vengrijoje yra viena iš tautodailės šakų, o margučio dovanojimas laikomas sėkmę nešančiu ritualu.

Vėlai vakare į lovą miegantiems vaikams padedamos mažos dovanėlės.

Ant tradicinio Velykų stalo privalo būti velykinių kiaušinių, krienų, pyrago ir karšto šokolado.

Tačiau vengrų Velykos neįsivaizduojamos be kumpio – kepto, virto ar rūkyto. Net velykiniai kiaušiniai verdami kumpio nuovire ar sultinyje.

Papusryčiavusieji keliauja į bažnyčią pasimelsti. Velykų pirmadienį jaunimas džiaugiasi tradiciniu „šventinimu“.

Vengrijoje per Velykas taip pat kliūna merginoms. Čia jos nėra plakamos, tačiau laistomos vandeniu. Tautiniais rūbais apsirengusias merginas su kibirais vaikosi vyrai.

Seniau vaikinai merginas nuo galvos iki kojų apipildavo vandeniu, o dabar apšlaksto kvepalais ir už tai reikalauja bučinio arba margučio. Vengrijoje priimta dovanoti dažytus ar šokoladinius kiaušinius, angelų figūrėles bei šventųjų skulptūrėles.

Vengrijoje keisdamiesi kiaušiniais turėtumėte nenustebti, kad jus būtinai apipurkš kvepiančiu vandeniu arba kvepalais.